– Ieva, kuo jus labiausiai žavi aktoriaus profesija?
– Būdamas aktoriumi gali išgyventi labai daug gyvenimų, išbandyti daugybę naujų dalykų. Man atrodo, kad paprastas žmogus per visą savo gyvenimą tiek daug nepatiria, kiek aktorius. Vienam vaidmeniui tenka mokytis kovos menų paslapčių, kitam – jodinėti arkliais ar groti instrumentu, prie kurio gyvenime nesi prisilietęs. Visa ši dinamika mane žavi.
Antra vertus, aktoriaus profesija – nuolatinė išgyvenimų virtinė. Kine tu gali prarasti artimą žmogų, gali būti palikta ar įskaudinta. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad išgyvenimai, patirti filmavimo aikštelėje, manęs nepaliečia.
– Kokius vaidmenis labiausiai mėgstate?
– Kine labai mėgstu tuos vaidmenis, kurie reikalauja daug emocinių, kartais net fizinių jėgų.
– Esate sukaupusi nemažą kolekciją filmų, kuriuose atliekate įvairiausius vaidmenis. Kuris vaidmuo jums įstrigo labiausiai?
– Galėčiau išskirti „Emiliją iš Laisvės alėjos“. Man labai svarbus šis vaidmuo, nes esu lietuvė, mano šaknys čia. Prisimenu jį su meile. Man svarbi laisvė, tas jausmas, kai gali eiti per gyvenimą, drąsiai reikšti savo mintis ir nieko nebijoti.
– Kuo esate užimta dabar?
– Neseniai Lietuvoje baigėme filmuoti amerikiečių mokslinės fantastikos filmą. Šis vaidmuo pareikalavo daug fizinių jėgų ir ištvermės. Didžiuojuosi savimi, kad visus triukus atlikau pati. Dar visai naujutėlis filmas, kuriame teko suvaidinti milijonus sekėjų socialiniuose tinkluose turinčią, populiarią mados ir kelionių tinklaraštininkę. Asmeniškai aš daug laiko socialiniuose tinkluose nepraleidžiu, tačiau šis vaidmuo puikai atskleidžia šiuolaikinio jaunimo pasaulį, kuriame dažnas praleidžiame daugiau laiko, nei bendraudami su artimaisiais.
– Netrukus Lietuvos kino teatruose pasirodys komedija „Tėtušio milijonai“. Papasakokite, kaip atsiradote šio filmo kūrybinėje grupėje?
– Buvo labai juokinga. Per atostogas buvau viena iškeliavusi į Indoneziją paplaukioti banglentėmis. Sulaukiau filmo prodiuserių skambučio, kad jie nori matyti šiame filme tik mane. Tad visu greičiu teko krautis lagaminus ir per kelias dienas atsidurti filmavimo aikštelėje. Sėdau į lėktuvą: vieną, antrą, trečią ir po kelių dienų jau buvau vietoje su tekstu rankoje.
– Apie ką šis filmas?
– Apie pasirinkimo sudėtingumą, apie šeimą, apie tai, kad kiekvienas turime klausyti savo širdies priimdami gyvenime svarbius sprendimus, ir apie tai, kad niekada nevėlu keistis.
– Filme jums atiteko žavios, stipriai psichologiškai pasirengusios oligarcho asistentės vaidmuo. Kaip apibūdintumėte savo personažą?
– Ji – labai tvirta moteris, visada laiku ir visada vietoje. Ji užtikrinta, atsakinga, bet kartu ir mylinti, daranti daug klaidų.
– Ar randate panašumų su savo heroje?
– Mes panašios ir kartu labai skirtingos. Turime labai stipriai išugdytą pareigos jausmą, atsakomybę, abi esame tvirto charakterio. Tačiau ji daug linkusi nuslėpti, nereikšti savo jausmų, o tai visiškai skiriasi nuo mano asmenybės.
– Gal kokių patarimų gavote iš savo partnerio filme Vladimiro Vdovičenkovo?
– Man didelė garbė su juo dirbti. Jis yra tikrai didelė žvaigždė. Ne kartą mačiau, kaip jis jaudinosi atlikdamas oligarcho vaidmenį, vis ieškodavo naujų sprendimų, kaip atlikti jam atitekusį vaidmenį. Tai – itin atsakingas žmogus. Praleidome daug laiko kartu. Jis nuolat duodavo man patarimų. Tačiau nors turiu gerokai mažiau patirties už jį, mes nuolat tardavomės, ieškodavome sprendimų sukurti tokius charakterius, į kuriuos žiūrovui būtų įdomu žiūrėti.
