Kauno senamiesčio draugija vienija kavinių, restoranų ir parduotuvių verslininkus, bendradarbiauja su Rotušės aikštės draugija, Kauno miesto muziejumi, savivaldybe.
Dabar draugijoje apie 20 narių, tačiau didžioji darbo dalis tenka vos 24-erių sulaukusiai jos vadovei Onai Peičiūtei. Ji tiki, kad Kauno senamiestis dar sulauks aukso amžiaus. O kol jo nėra, mokomasi iš kitų Europos senamiesčių.
Pasak O.Peičiūtės, svarbiausia žmones įtraukti į akcijas, kviesti į gyvo garso koncertus: ilgaamžiai pastatai vien savo buvimu senamiesčiui ypatingos dvasios neįpūs. Reikia ir renginių, kurie viliotų čia miestiečius.
– Kam apskritai reikalinga tokia draugija? – „Laikinoji sostinė“ paklausė O.Peičiūtės.
– Tai senamiesčio verslininkų, kurie atrado senamiestį kaip svarbiausią miesto dalį, iniciatyva. Esminis tikslas buvo vienytis, kad senamiestis atgytų, jame būtų kuo daugiau žmonių. Juk kuo daugiau klientų, tuo verslui labiau sekasi.
Draugija veikia beveik dešimtmetį. Vasarą organizuojame renginius, akcijas, koncertus – tai, kas galėtų pritraukti žmonių į senamiestį. Siekiame, kad kiekvienas miestiečio išėjimas į senamiestį paliktų įspūdį.
Kauno senamiestis tapo daug gyvybingesnis ir ryškesnis: vasarą kone kiekvieną dieną čia kas nors vyksta, staliukai kavinėse beveik kiekvieną vakarą būna užsėsti.
– Ar siekiant pritraukti žmonių į senamiestį veiksmingiausi yra renginiai?
– Taip. Žmones masina renginiai, koncertai. Štai per Hanzos dienas dėl įdomios programos, specialiųjų efektų senamiestis buvo sausakimšas. Aš pati išėjusi į senamiestį trisdešimčiai minučių grįžau po dviejų valandų. Renginys tikrai buvo įspūdingas ir daugeliui kauniečių įsimintinas.
– Klaipėdos, Kėdainių senamiesčiai tokių draugijų neturi. Ar tikrai Kauno senamiesčiui reikia tiek dėmesio?
– Senamiestis – Kauno širdis. Dėmesio jam nebus per daug. Mes žiūrime į priekį. Dirbti komandoje kur kas geriau nei atskirai, pavieniui. Draugijoje esame suvieniję jėgas bendram tikslui, kuriuo siekiame senamiestį išlaikyti gyvybingą ir įdomų.
Turistai pirmiausia vyksta į senamiestį, ten miesto istorijos pradžia. Senamiestį galima laikyti net miesto veidu. Mūsų tikslas – parodyti, kad mūsų senamiestis unikalus, išskirtinis.
Taip pat norime parodyti, kaip senamiestis gali sugyventi su šiuolaikine kultūra, modernia raida.
Įvairiais renginiais, koncertais į senamiesčio aurą bandome įkomponuoti tai, kas šiuo metu yra „ant bangos“.
Aš net manau, kad Kauno senamiestis yra jaukesnis nei Vilniaus. Jis neišsibarstęs, yra vienoje erdvėje, viename „kumštyje“. Kaip ir Paryžius, Kaunas turi savo bohemą.
– Kas jums labiausiai nepatinka Kauno senamiestyje?
– Didžiausia problema – grindinys. Jį būtina sutvarkyti, restauruoti. Pati dėl jo girdžiu daug komentarų.
Pavyzdžiui, „Ąžuolyno“ orkestras net atsisakė eiti Vilniaus gatve vieno renginio metu. Pasirodo, muzikantai per vienas eitynes dėl prasto grindinio susižalojo kojas.
Senamiestyje man taip pat nepatinka ir naujos statybos. Štai M.Valančiaus gatvėje greitai iškils didelis modernus pastatas. Jis bus aukštesnis už kitus senosios architektūros statinius. Jei būtų mano valia, jo nebūtų arba jis būtų žemesnis.
– Internete plinta įrašas, kaip jūs pati su kolega grojate gatvėje. Ar taip draugijos vadovė stengiasi kurti senamiesčio dvasią?
– Nepavadinčiau to draugijos strategija. Tačiau esu muzikantė ir nesvarbu, kokias pareigas eičiau, man visada bus smagu pasiimti savo mėgstamą instrumentą – fleitą – ir išeiti pagroti kad ir į senamiestį. Tai – malonumas.
Anksčiau praeiviai replikuodavo: „Ką, tu pinigų neturi? Imk tą litą.“ O dabar daugelis tiesiog džiaugiasi, šypsosi. Požiūris į gatvės muzikantus tikrai pasikeitęs.
– Anksčiau Kaziuko mugė taip pat vykdavo senamiestyje, Laisvės alėjoje. Šiemet ji buvo surengta Nemuno saloje. Ar tai reiškia, kad senamiestis daugiau Kaziuko nepriims į svečius?
– Manau, kad Kaziuko mugės senamiestyje arba Laisvės alėjoje daugiau nebus.
Tokie renginiai turėtų vykti ten, kur netrukdytų vietiniams verslininkams, kad nebūtų priešpriešos, kai prieš kavinių langus, duris statomos prekeivių palapinės.
Žmonių senamiestyje per muges būna daugiau nei paprastai. Tačiau pagrindinėse gatvėse tokios prekybos neturėtų būti. Koncertas galbūt irgi gali trukdyti, tačiau jis trunka trumpiau nei mugė.
– Ar dėl perkeltų skrydžių į Kauną senamiestyje juntamas turistų antplūdis?
– Užsieniečių išties šiek tiek daugiau. Bet jų kiekvienais metais nemažai. Apskritai svečiai iš kitų šalių labai mėgsta Kauno senamiestį, daugelis džiaugiasi, kad čia nuolatos kas nors vyksta.
Pavyzdžiui, NATO kariai, kurie Lietuvoje dalyvauja pratybose. Nors gyvena Rukloje, Marijampolėje, važiuoja į Kauną, turi net savo mėgstamas vietas, kavines, restoranus.
Turistams patinka, kad kauniečiai yra atviri: noriai bendrauja, padeda susigaudyti mieste, parodo kelią.
– Senamiestyje yra ir merdinti Steigiamojo Seimo aikštė. Kaip ją prikelti?
– Steigiamojo Seimo aikštė yra bene labiausiai pamiršta senamiesčio vieta.
Manau, jog reikia, kad ten ateitų verslas. Aikštėje gražu: fontanas, daug erdvės, tačiau ji nėra iki galo panaudojama. Trūksta prekybos, mugės ar net turgaus, galų gale kavinės. Ir patekti į aikštę nelabai patogu.
– Ar gali Kauno senamiestis būti pavyzdys kitiems miestams?
– Kiekvienas turime ko pasimokyti vienas iš kito. Kauno senamiesčio gaivintojai – ne išimtis. Aš pati mokausi pažindama Europos senamiesčius, kuriuos jau esu apkeliavusi.
Taip pat manau, kad ir kitų senamiesčių puoselėtojai gali iš Kauno pasimokyti. Juk Kaunas – 2022-ųjų kultūros sostinė. Tai įrodymas, jog Kaunas veiklus ir kūrybingas.
