Praėjusį rudenį specialiai Vilniui sukurto interaktyvaus spektaklio „Remote Vilnius“ seansai susilaukė stulbinamo žiūrovų susidomėjimo. Dėl to, kad vieną spektaklį patirti gali ribotas kiekis žmonių, ne visiems pavyko susipažinti su Aiste ir Juozu – spektaklį lydinčiais balsais ir jų braižomomis teritorijomis.
Šis teatrinis įvykis, koprodiusuotas Lietuvos nacionalinio dramos teatro bei Goethe‘s instituto, susilaukė šiltų teatro kritikų, teatro bendruomenės žmonių, teatru besidominčių ir net visiškai tuo nesidominčių žmonių atsiliepimų. Anot aktorės ir TV laidų vedėjos Beatos Tiškevič-Hasanovos, „mane visą laiką supo žmonės, ausinėse su manimi kalbėjo balsas ir net pasibaigus šiam įvykiui, ėjau gatve ir visa likusi diena man atrodė kaip puikiausias šio įvykio pratęsimas“. Jai antrina ir teatro kritikė Rūta Oginskaitė: „Balsas vedžioja, erzina, šaiposi, paguodžia ir pagiria. Toks žaidimas, ir tikrai patiri „žiauriai gerų“ momentų. Ir po to visą vakarą prisimena ne tik tavo mintys, bet ir kiekviena ląstelė.“
„Rimini Protokoll“ kūryba vadinama dokumentiniu teatru. Savo darbuose jie atsisako profesionalių aktorių, pakeisdami juos žmonėmis, tiesiogiai susijusiais su pasakojamomis istorijomis. Kolektyvas ne kartą buvo apdovanotas prestižiniais apdovanojimais – Naujos Europos teatro realybės prizu (2008), Venecijos bienalės Sidabriniu liūtu (2011) ir daugeliu kitų. Po specialiai Vilniui sukurto „Remote X“ projekto, vokiečių teatro dokumentininkai miesto istorijas kūrė Niujorkui, Talinui, Milanui ir Maskvai.
