Sunku įsivaizduoti, koks kvailys šiais laikais imtų grobti naudotas, komercinės vertės neturinčias knygas.
Bet faktas – Šnipiškių bendruomenės lėšomis Krokuvos ir Giedraičių gatvių sankryžoje įrengto vadinamojo knygų inkilo stiklinė siena išdaužta, o jame buvusios knygos pagrobtos.
„Bjaurus poelgis. Šnipiškėse siautėja nusikaltėliai, gyventojai ragino policiją skirti daugiau dėmesio šiam neramiam rajonui“, – „Sostinei“ sakė Šnipiškių bendruomenės tarybos pirmininkė Zita Juškienė.
Mažajai bibliotekai įrengti iš bendruomenės lėšų buvo išleista 400 litų.
Kiti Vilniaus gyventojų pastangomis pastatyti knygų inkilai – Kalvarijų gatvėje, Antakalnyje, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto kiemelyje – sveiki.
Čia galima pasiimti knygą ir padėti savo atneštą. Knygų inkilo neprižiūri budrios bibliotekininkių akys: grąžinti perskaitytą leidinį – kiekvieno sąžinės reikalas.
Tokia ir buvo mažųjų bibliotekų statybos pradininkės Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto vyresniosios specialistės M.Varnauskaitės sumanymo esmė.
Pirmąjį knygų inkilą Antakalnyje, Tramvajų gatvėje, ir sukalė pati filosofė su meistrauti mėgstančiu tėvu.
„Jį pastatėme netoli namų. Namelis su stogu ir durimis, viena siena stiklinė. Dirbome nuo ryto iki vakaro“, – prisimena Milda.
Knygų inkilas Tramvajų gatvėje – turbūt puošniausias ir turtingiausias. Tą dieną, kai jį apžiūrėjo „Sostinės“ žurnalistai, čia gulėjo Eduardo Cinzo „Šv.Petro šunynas“, Jurgio Vanago „Miestų sociologija“, keli romanai lenkų kalba, kitos grožinės ir mokslinės literatūros knygos.
Knygų inkilas įrengtas ir prie Neries regioninio parko direkcijos Dūkštose (Vilniaus r.).
