Per tris dešimtis kūrybinio darbo teatre metų I.van Hove pelnė ne tik daugybę apdovanojimų, tarp jų – ir Prancūzijos meno ir literatūros ordiną, bet ir reputaciją kūrėjo, nuolat siekiančio ekstremaliausių sprendimo būdų. Jis stato „Geismų tramvajų“ , kuriame visi aktoriai – nuogi, arba pagal „Kuproto kalno“ scenarijų surežisuoja operą. Niekada nenutoldamas nuo savo pankiškos jaunystės idealų, I.van Hove ir naujausiam pastatymui renkasi medžiagą, kuri savaime yra tarsi sprogstamasis užtaisas.
Liberaliojo kapitalizmo himnas – šedevras scenoje
A.Rand romanas „The Fountainhead“ vadinamas individualizmo himnu, Europos architektų Biblija. Pagrindinė romano tema – konfliktas tarp pašaukimui ištikimo ir klientams nenuolaidžiaujančio talentingo architekto Hovardo Rorko ir jo kolegos Piterio Kytingo, kuris renkasi komercinę sėkmę ir socialinį prestižą. Tai kontroversiška istorija apie individualizmo ir kolektyvizmo konfliktą ne politinėje arenoje, o žmogaus sieloje, besąlygišką atsidavimą savo idealams, kovą tarp naujovių ir tradicijų, įkvėpimo ir kompromiso.
Teatro žinovai šią premjerą vadina šedevru, liaupsina 800 puslapių knygos inscenizaciją, aktorius ir, žinoma, režisierių. Olandijos spaudoje spektaklis vadinamas „unikalia žiūrėjimo, klausymo ir mąstymo patirtimi“ („De Volkskrant“). „Haarlems Dagblad“ žurnalistė Sonja de Jong pabrėžia, kad spektaklis sugebėjo virsti dar tobulesniu kūriniu nei knyga.
Siūlo perskaityti ir V.Putinui
„Manau, „The Fountainhead“ – himnas liberaliajam kapitalizmui – nebuvo aktualus iki pastarosios ekonominės krizės, – svarsto režisierius. – Šiandienos pasaulis labai primena XX amžiaus trečiąjį dešimtmetį. Man atrodo, išgyvename pavojingą ir baisų metą. Pasaulis netrukus žengs į naują stadiją. Kokią – nežinau. Tačiau žvelgdami į šias dilemas, turėsime rinktis, kurią pusę palaikyti. Štai kodėl rašytojui Vargasui Llosai, politikei Hillary Clinton ar Vladimirui Putinui vertėtų pasidomėti A.Rand, nors ji dabar ir laikoma kraštutinės dešinės mąstytoja.“
Pasirinkęs statyti spektaklį pagal A.Rand knygą I.van Hove turėjo visų pirma gauti kūrinio teises, tuo metu priklausiusias amerikiečių aktoriui Bradui Pittui.
„Kas tris mėnesius mes vis kreipdavomės prašydami teisių, tai užtruko kelerius metus“, – prisimena režisierius, kurio sceninis kūrinys šiandien jau vadinamas „teatrinio pasakojimo šedevru“, jo scenografija apibūdinama kaip „viena gražiausių kada nors matytų, kur nieko nėra per daug ir viskas yra įmanoma“.
Veržiasi net nesuprantantys lietuviškai
Anot režisieriaus, vaizdo projekcijos vaizduoja, kaip architektūrinė idėja virsta matoma forma. „Jau daug metų bendradarbiauju su scenografu Janu Versweyveldu, tad galiu teigti, kad scena niekuo neprimins įprastinės. Joje pasirodys techniniai darbuotojai ir inžinieriai, kad žiūrovai matytų, kaip kuriamas vaidinimas“, – pasakoja I.van Hove.
Režisierius teigia, jog Lietuvos žiūrovams bus suteikta proga pamatyti tiesioginį romano statymo scenoje veiksmą.
Tarptautiniame teatro festivalyje Avinjone šią vasarą lankėsi ir olandų spektaklį žiūrėjo festivalio „Sirenos“ meno vadovė Audra Žukaitytė. Ji džiaugiasi išskirtine galimybe spektaklį pristatyti Lietuvoje: „Spektaklis bus vaidinamas originalo kalba su vertimu į lietuvių kalbą, tačiau užsienio teatro kritikai perka bilietus į rudenį Vilniuje vyksiantį spektaklį, net jei nesupranta mūsų kalbos – jie žino, kad I.van Hove‘s teatrinė kalba nepaliks nė vieno nesupratusio. Tokio pobūdžio teatrui net nereikia vertimo – tai įspūdingas reginys ir abejingų nepaliekantis emocijų koncentratas.“
Spektaklio premjera įvyko birželio 15 dieną Amsterdame. Liepą trupė su „The Fountainhead“ lankėsi Avinjono teatro festivalyje, o rugsėjo 26, 27 dienomis viešės Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ir kvies „Sirenų“ žiūrovus.
