Filharmonijoje - karališkojo instrumento 50-metis

Šiais metais Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) mini pagrindinėje Lietuvos scenoje besipuikuojančių vargonų 50-metį. Ta proga spalio 16 ir lapkričio 6 dienomis Filharmonijoje rengiami vargonų muzikos koncertai, o prieš spalio 16-osios koncertą vyks ir pokalbis su vargonininkais Leopoldu Digriu ir Renata Marcinkute-Lesieur.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos vargonai.<br>M.Raškovskio nuotr.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos vargonai.<br>M.Raškovskio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Oct 10, 2013, 9:34 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 6:51 AM

Pokalbiui vadovaus Eglė Šeduikytė-Korienė, žinoma ir kaip vargonininkė, ir kaip disertacijos „Vargonų menas Lietuvoje XIX a. pabaigoje-XX a. pirmojoje pusėje: tautinės vargonų mokyklos susiformavimas“ autorė.

Tą pačios dienos vakarą Filharmonijos Didžiojoje salėje prabils ir pats iškilmių kaltininkas, karališkuoju tituluojamas muzikos instrumentas - vargonai.  Jais grieš prancūzė  Sophie Veronique Cauchefer-Choplin. Ji yra Šv.Sulpicijaus - vienos gražiausių ir antros pagal dydį bažnyčios Paryžiuje vargonininkė, o nuo 2008 m. vargonų atlikimo meną dėsto Karališkajame muzikos koledže Londone.

Lapkričio 6-ąją Filharmonijos Didžiojoje salėje vargonais gros M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatai Balys Vaitkus, Jurgita Kazakevičiūtė ir Karolina Juodelytė, su maestro Donato Katkaus diriguojamu Šv.Kristoforo kameriniu orkestru koncertuos L.Digrys ir R.Marcinkutė-Lesieur.

Lietuvoje vargonų istorija skaičiuoja jau daugiau kaip 600 metų. 1408-ųjų balandžio 11-ąją, Marienburgo kryžiuočių pilies iždininko knygoje įrašyta žinia šiandien laikoma seniausiu rašytiniu paminėjimu Lietuvos vargonų istorijoje: Didysis (Vokiečių) ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmonai kunigaikštienei Onai tada išsiuntė dovanas - klavikordą ir portatyvą, kainavusius šešias markes.

Šiandien Lietuvoje yra apie 500 vargonų, kurių seniausieji - iš XVII a. pabaigos. Apie vieną penktąją visų vargonų Lietuvoje sudaro XX a. pastatyti instrumentai, tarp kurių - ir Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje stovintis muzikos instrumentų karalius.

Vargonų istorija šioje pagrindinėje Lietuvos koncertų salėje prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai čia iš vienos uždarytos Vilniaus bažnyčios buvo perkelti dviejų klaviatūrų pneumatiniai vargonai. Tačiau XX a. 6-ajame dešimtmetyje buvo nuspręsta Didžiojoje salėje pastatyti naujus vargonus. Tam buvo pakviesta įmonė „Alexander Schuke Orgelbau Potsdam“ - vokiečių vargondirbių įmonė, sėkmingai besidarbuojanti iki šiol.

Tad 1963 m. filharmonijos Didžiojoje salėje iškilo nauji neobarokinio stiliaus 3 manualų ir pedalų bei 52 registrų vargonai. Filharmonijos vargonų atidarymo koncertas vyko 1963 m. lapkričio 4 dieną.

1964 m. tos pačios firmos mokomieji vargonai buvo sumontuoti ir Konservatorijos (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) Vargonų salėje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.