Vakar „Skalvijos“ kino centre projektas „ARTscape“ pradėjo pažintį su vertingiausiais Slovakijos filmais, sukurtais praėjusio šimtmečio 5–8 dešimtmečiais. Visi seansai, truksiantys iki rugpjūčio 27-osios, yra nemokami, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.
Šią programą sudarė Slovakijos kino institutas, restauruojantis ir saugantis šalies kino kultūrą.
Grupiniai laiko portretai
Rugpjūčio 24 d. 16.30 val. rodoma režisieriaus Peterio Solano psichologinė komedija „Kol nesibaigė ši naktis“, sukurta 1965 metais.
Prabangiame slidinėjimo kurorte vieną naktį susiduria skirtingi žmonės, savaip suprantantys pasilinksminimą. Dvi jaunos merginos nori prašvilpti viską, ką uždirbo per metus, du santechnikai tyko lengvo ir greito sekso, statybų vadovas linkęs pragerti savo darbuotojų algas, o buvęs meras, politinio persekiojimo auka, čia girtuokliauja.
Režisierius tyrinėja šių žmonių neišsipildžiusias svajones, o žiūrovas mato ano laiko visuomenės grupinį portretą. Tai būta eksperimentinio filmo.
P.Solanas filmavo be scenarijaus, provokuodamas aktorius improvizuoti.
Režisieriaus patirtis – ir vaidybiniai, ir dokumentiniai filmai. P.Solanui 84 metai, Slovakijoje jis apdovanotas už išskirtinį kūrybingumą ir viso gyvenimo indėlį į šalies kiną.
Rugpjūčio 25 d. 16.30 val. išvysime trijų dokumentinių filmų programą „1968-ųjų rugpjūtis slovakų dokumentalistų akimis“. Tai filmai „Laikas, kuriuo gyvename“, „Juodos dienos“ ir „Pabudimas“.
Šios trys juostos, sukurtos 1968–1969 m., pasakoja apie Prahos pavasarį. Niekas anuomet nemanė, kad šie filmai suformuos triptiką, nes nė vienas jų autorius negalėjo numatyti įvykių eigos, pasekmių ir tragiško finalo.
Romeo ir Džuljetos variantas
Rugpjūčio 26 d. 17 val. – tragikomiškas Dušano Hanako filmas „Rožiniai sapnai“, sukurtas 1977 m. Tai pirmas filmas Vidurio Europoje, kurio dėmesys sutelktas į romų bendruomenę. Jame filmavosi tikri taboro žmonės.
„Rožinių sapnų“ personažai vadinami slovakų kino Romeo ir Džuljeta. Pagrindinis herojus, jaunutis kaimo paštininkas Jakubas, įsimyli mergaitę iš taboro Jolanką.
„Jis tavęs neves, jis kito kraujo“, – sako Jolankai sena romė neregė. Jaunuolių meilę nuolatos persekioja abiejų šeimų seni prietarai.
Jakubą suvaidino Jurajus Nvota, tuo metu režisūros studentas, vėliau tapęs televizijos režisieriumi. Jolankos vaidmenį atlieka Iva Bitova – anuomet septyniolikmetė konservatorijos studentė – vėliau tapusi žinoma smuikininke ir kompozitore.
Režisieriui D.Hanakui dabar 75 metai. Jis yra sukūręs daug dokumentinių filmų, o vaidybinių – tik septynis, nes jo kūryba vis užkliūdavo cenzūrai.
D.Hanakas už filmus, uždraustus tėvynėje, dažnai būdavo apdovanojamas užsienio kino festivaliuose.
Kai Slovakijoje 1990 metais įvyko pirmasis laisvas nacionalinis kino festivalis, D.Hanakas jame buvo apdovanotas Auksine vinimi už viso gyvenimo kūrybą. O 1996 m. Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje MoMA įvyko visų septynių D.Hanako filmų retrospektyva.
Mėgo ir pats filmuotis
Slovakų kino restrospektyvą pabaigs rugpjūčio 27 d. 17 val. rodomi „Nakties raiteliai“.
Tai 1981 m. režisieriaus Martino Hollo sukurtas vesternas apie arklių kontrabandą prie Lenkijos ir Slovakijos sienos, ką tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui.
Čia susiduria dvi stiprios asmenybės: arklių kontrabandos vadas Orbanas (Michalas Docolomanskis) su savo gauja ir pasienio tarnybos viršininkas Halva (Radoslavas Brzobohatas) su savo būriu.
Kompromisų nebus. Nors kaip tik tuo metu buvo dirbtinai sukurta Čekoslovakijos Respublika, tačiau filme gilinamasi ne į politines problemas, o į specifinę skurdžiausio Slovakijos regiono atmosferą, pasienio kaimo žmonių santykius.
Režisierius M.Hollas (1931–2004) buvo vienas darbščiausių Slovakijos dokumentinio ir vaidybinio kino kūrėjų.
Kadangi jo tėvas – žinomas aktorius ir režisierius, irgi vardu Martinas Hollas, būsimasis „Nakties raitelių“ autorius filmavosi nuo ketverių metų.
Tapęs režisieriumi M.Hollas vaidino keliuose filmuose. „Nakties raitelių“ kadruose jis taip pat paliko kinematografinį autografą.
