„Mane visada stebino medžių sugebėjimas išsigydyti žaizdas, jų kova už gyvenimą ir laimėjimai bei pralaimėjimai toje kovoje“, – parodos atidaryme kalbėjo F. Kerpauskas.
Kauniečio fotografijose užfiksuotos įspūdingos akmenų formos ir faktūros, medžių ertmės, gamtos peizažai. Netikėtumo darbams suteikia tai, kad F. Kerpausko nuotraukos, tai fotografiniai atspaudai ant drobės, sudarantys tikrų paveikslų iliuziją. Kauno klinikinės ligoninės Dienos chirurgijos centre eksponuojama iš viso apie 30 fotomenininko darbų.
F. Kerpauskas parodą Kauno klinikinėje ligoninėje surengė norėdamas ne tik atsidėkoti jį gydžiusiems medikams už nuoširdų darbą ir jautrumą. „Tiesiog norėjosi sukurti ir tam tikrą nuotaiką ligoninėje, kad ją pajustų ir pacientai“, – sakė F. Kerpauskas.
Šių metų birželį Kauno klinikinės ligoninės chirurgai F. Kerpauskui atliko dvi sudėtingas operacijas.
Dėkodamas F. Kerpauskui už ekspoziciją, Kauno klinikinės ligoninės Dienos chirurgijos centro administratorius, chirurgas Edmundas Žurauskas sakė, kad gyvenimo ritmas pernelyg spartus, todėl pacientams ir medikams kartais būtina tiesiog sustoti ir atsigręžti į pasaulį, kuriame vyrauja harmonija ir pusiausvyra.
„Kai ligoninėje atsirado F. Kerpauskas, jis į tą aplinką sugebėjo pažvelgti ir savo, ir mūsų akimis. Juk chirurgija irgi yra tam tikras menas“, – kalbėjo E. Žurauskas.
Parodos atidaryme neatsitiktinai dalyvavo žinomi šokio treneriai Jūratė ir Česlovas Norvaišos. J. Norvaišienė yra Kauno miesto tarybos narė, o Č. Norvaiša pats mėgsta fotografuoti.
„Jūs stebitės? Bet Česlovas puikiai moka ir piešti, ir fotografuoti, ir net filmus susuka, o medicina irgi yra menas“, – pridūrė J. Norvaišienė.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis Kauno klinikinės ligoninės medikams padėkojo už grąžintą viltį, nes F. Kerpauskas yra pats vyriausias LFS Kauno skyriaus narys. Šiemet fotomenininkas švęs 80 metų jubiliejų.
Vienas F. Kerpausko darbų G. Česoniui ypač įstrigo, nes fotografija primena Žemę, užfiksuotą iš kosmoso, bet iš tiesų joje nufotografuotas nutekamojo vandens šulinio paviršius, kurį tarsi Žemės reljefą išvagojo paprasčiausios putos. „Jos susidarė, kai vanduo krito žemyn iš maždaug 7 metrų aukščio“, – paslaptį atskleidė F. Kerpauskas.
Kūrėjas gimė 1933 m. Žemaitijoje, Tverų miestelyje. Po studijų Vilniaus valstybinio pedagoninio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete F. Kerpauskas kurį laiką dirbo žurnalistu, radijo korespondentu Skuode, Priekulėje, Kelmėje, Telšiuose, tačiau didžiąją gyvenimo dalį, apie 30 metų, dirbo Kauno J. Dobkevičiaus vidurinėje mokykloje muzikos mokytoju. Menininkas fotografuoja nuo 1954 metų.
