Šiemetinio aptarimo tema – „Pagaliau lietuvių literatūrai sekasi?“ Anot temą pasiūliusios dr. Jūratės Sprindytės, lietuviškame knygų pasaulyje viskas yra neblogai. Galime džiaugtis praėjusių metų pasiekimais: eseistei Giedrai Radvilavičiūtei paskirta Nacionalinė, prozininkei Undinei Radzevičiūtei – Europos Sąjungos literatūros premija, pradėti leisti Romualdo Granausko Raštai, garsi prancūzų leidykla „Monsieur Toussaint Louverture“ išleido Ričardo Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“. Rastume ir daugiau gražių faktų. Literatūrologai aptarė prozos, poezijos, dokumentinės literatūros knygas; gana plačiai kalbėta apie paauglių literatūrą. Buvo pastebėta, kad stiprėja novelistika, gausėja kūrinių apie Vilnių, nors jų vertė labai nelygi.
Ypač gerai buvo įvertinti elegantiškas Valdo Papievio romanas „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, kuriame pasakojama apie senėjimą ir laipsnišką atsisveikinimą su gyvenimu, Danutės Kalinauskaitės novelių rinkinys „Skersvėjų namai“, liudijantis atsiradus specifinę kalinauskaitišką magiškojo realizmo atmainą, ir visai kitoks, kur kas tradiciškesnis, esmingai į Seinų krašto lietuvių buitį ir kultūrą atsiremiantis Birutės Jonuškaitės romanas „Maranta“.
Kęstučio Navako esė rinkinyje „Begarsis skambutis“ esama viską persmelkiančios mirties nuojautos, kūrybinio solipsizmo. Kaip įdomus dviejų autorių kūrybos derinimo eksperimentas į dvyliktuką įtraukta Lauros Sintijos Černiauskaitės ir Renatos Šerelytės novelių knyga „Hepi fjūčer“, pabrėžta Undinės Radzevičiūtės romano netikėta struktūra, nestandartinis finalas. Akvilinos Cicėnaitės romanas paaugliams „Niujorko respublika“, kuriame autentiškai, be patetikos vaizduojamas nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis, atskleidžiama paauglio psichologija, literatūrologams irgi pasirodė vertingas.
Aptariant poeziją, sakyta, kad patyrę poetai, tokie kaip Aidas Marčėnas ar Donaldas Kajokas, 2015-aisiais išleistuose rinkiniuose eina savo pačių pramintais takais, tačiau išlieka įdomūs, krypdami į minimalizmą, išsaugodami lašą ironijos ir žaismės. Daug vertintojų simpatijų pelnė Alfonso Andriuškevičiaus rinktinė „Beveik visi eilėraščiai“, kurioje spausdinamas ir pluoštas naujų kūrinių.
Anot dr. Dalios Satkauskytės, pakeri šios poezijos intertekstualumas, laiko analizė, kitoks, nei lietuvių poezijai įprasta, emocingumas, semantinė gelmė. Praėjusiais metais būta įsimintinų poetinių debiutų: Vitalijos Pilipauskaitės-Butkienės „Kvėpuoju“, Ievos Gudmonaitės „Sniego skonis“.
11 literatūrologų komisija iš sudaryto dvyliktuko išrinks kūrybiškiausią knygą ir jos autorių, LLTI literatūros premijos laureatą, kuris bus paskelbtas per Vilniaus knygų mugę vasario 27 d., šeštadienį, 11 val. Rašytojų kampe. LLTI premijos laureatas bus apdovanotas, pasitinkant kovo 11 d. Vileišių rūmuose.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2015 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka):
1. Alfonsas Andriuškevičius, Beveik visi eilėraščiai, Apostrofa, 2015.
2. Akvilina Cicėnaitė, Niujorko respublika: romanas, Alma littera, 2015.
3. Laura Sintija Černiauskaitė, Renata Šerelytė, Hepi fjūčer: aštuoniolika novelių, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
4. Ieva Gudmonaitė, Sniego skonis: eilėraščiai, Kauko laiptai, 2015.
5. Birutė Jonuškaitė, Maranta: romanas, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
6. Donaldas Kajokas, Apie Vandenis, medžius ir vėjus: eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
7. Danutė Kalinauskaitė, Skersvėjų namai: novelės, Tyto alba, 2015.
8. Aidas Marčėnas, Viename: eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
9. Kęstutis Navakas, Begarsis skambutis: esė, Tyto alba, 2015.
10. Valdas Papievis, Odilė, arba Oro uostų vienatvė: romanas, Alma litera, 2015.
11. Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, Kvėpuoju: eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
12. Undinė Radzevičiūtė, 180: romanas, Baltos lankos, 2015.
