Šioje humoro antologijoje surinkti straipsniai iš 1900–1940 m. lietuviškos nacionalinės ir regioninės spaudos. Juose rašoma apie įvairius kasdienio gyvenimo įvykius, netikėtus, linksmus, tragikomiškus nutikimus.
Minimi veikėjai yra neišgalvoti anuomet gyvenę įvairaus amžiaus, profesijos, socialinės padėties, tautybės asmenys. Jų patirti nuotykiai – ne lakios fantazijos vaisius, o nepramanytos gyvenimiškos istorijos, nors šiandien nemaža jų dalis galėtų būti pasakojami kaip anekdotai.
Knyga skirta humoro ir istorijos mėgėjams. Humoro, kuris yra originalus, neįžeidžiantis, subtilus, be keiksmažodžių ir „antrųjų galų“.
Istorijos, kuri kalba ne apie legendinius didžiavyrius, bet apie paprastus žmones.
Knygoje nėra politikos (nei vidaus, nei užsienio), čia nekovojama dėl Lietuvos nepriklausomybės su išorės priešais, nevyksta rinkimai į Seimą, neaprašomos politinių partijų programos, nepriiminėjami įstatymai, nenagrinėjami opūs makroekonomikos klausimai ir apskritai nesprendžiami valstybinės reikšmės uždaviniai. Tokie dalykai šios knygos veikėjų iš esmės nedomina. Jų mintys sukasi apie įprastą kasdienį gyvenimą.
Perskaitę šią knygą, sužinosite:
- kaip Rokų zakristijoną atpratino nuo dešrų, arba kokius šposus žmonės vieni kitiems krėtė;
- kad kaunietis šaltkalvis išrado požeminį tanką ir kokių kitų originalių išradimų būta;
- kad marijampolietis ketino išsėdėti užkaltas silkių statinėje tris dienas, arba ką beprotiško žmonės galėjo padaryti lažindamiesi dėl lito;
- kad baravykai žvilgsnio nebijo, nors prietaringi žmonės tuo ir netikėjo;
- kodėl ties Taurage bernas kibino... traukinį, o kaunietė gimnazistė su kumpiu iškeliavo į Argentiną, arba kokie nutrūktgalviai tuo metu buvo vaikai ir paaugliai;
- kaip Tryškių piršliai bučiavo ožką, arba ką gali padaryti įsimylėjėliai dėl savo išrinktųjų;
- kaip aleksotiškis grįžo namo „Adomo rūbuose“, arba kodėl neverta pyktis su žmona;
- kaip ariogališkis iškėlė savo kaimynui bylą dėl nulaužtos krapo šakelės ir ar tiesa, kad lietuviai džiaugiasi dėl užsidegusios kaimyno daržinės;
- kaip Susisiekimo ministerijoje buvo kovojama su „baliniu susirgimu“, arba kokius keistus sprendimus priimdavo valdininkai;
- kuriame Lietuvos mieste buvo gaminami negrai ir kodėl Jurbarko–Šilinės–Raudonės ir Elenaravo kelio ruože automobiliai pamesdavo variklius;
- kaip Obeliuose balionas nunešė karvę ir kaip apsukruoliai pardavinėjo meteorą, dvigalvį gaidį ir netgi orą;
- kad Kauno ponios, norėdamos suliesėti, valgė šieną, taip pat kitų komiškų gydymo būdų;
- kaip radviliškietis per kelias dienas apkeliavo aplink pasaulį, arba kokių kuriozų nutikdavo per sporto varžybas ir kokių pasaulinių rekordų buvo bandoma siekti;
- kaip šiauliškis norėjo priversti užsienio kino „žvaigždes“ kalbėti lietuviškai ir kaip Kauno radijo vaidinimas prikvietė policiją;
- kaip Medžionių kaime dūšia pavogė karvę ir už ką nubaudė lietuvišką Alkaponę;
- kaip Vilkijoje iš degtinės brogos dukterims darė vonias „nuo vėjo užpūtimo“, arba kas nutikdavo, kai naminė muša į galvą;
- kaip Ąžuolų Būdos kaime vienas uošvis degino muses, o sudegino namą, arba kodėl reikia būti atsargiam su ugnimi;
- kaip nusikaltėlis siūlė teismui dangaus atestaciją, ir kitus prietykius iš teismo salės;
- kaip Mosėdžio ūkininkai nulinčiavo girtus „magikus“, ir daugybę kitų juodojo humoro perlų.
Knygos dailininkė – Asta Puikienė.
