Devintus metus J.Loundy vadovauja Čikagos „art deco“ bendruomenei. Pernai jis išrinktas ir Tarptautinės „art deco“ asociacijų koalicijos, vienijančios 27 nares, prezidentu.
Čikagos gyventojas 32 metus jau domisi „art deco“ stiliumi, tačiau apie Kauną pirmą kartą išgirdo praėjusį rugsėjį.
Sausio pradžioje, vykdamas į renginį Budapešte, jis nutarė užsukti ir į Lietuvos „art deco“ sostinę. Amerikietis liko patenkintas, ketina apsilankyti ir dar kartą.
Kauniečiams litvako vaikaitis patarė, kaip į Kauną privilioti daugiau „art deco“ mėgėjų iš Amerikos, Australijos ir kitų pasaulio šalių.
– Kaip sužinojote apie Kauną? – „Laikinoji sostinė“ paklausė J.Loundy.
– Kai nuolat ieškai pagal tuos pačius raktinius žodžius, „Google“ kaskart pateikia su jais susijusių naujienų.
Rugsėjį „Google“ man pasiūlė paskaityti straipsnį apie dešimt geriausių miestų Europoje, kur galima pasimėgauti „art deco“ dizainu (straipsnis pirmiausia pasirodė „The Guardian“ portale. – Red.).
Pirmoje vietoje buvo Paryžius. Nenustebau – Prancūzijos sostinė laikoma „art deco“ motina. Antroje vietoje buvo Kaunas. Tai mane pribloškė.
Domiuosi „art deco“ stiliumi 32 metus ir dar nesu nieko girdėjęs apie „art deco“ Lietuvoje. Tikrai nustebau.
Peržiūrėjau pastatų nuotraukas – jie nuostabūs. Tąkart mintyse pasižadėjau nuvažiuoti į Lietuvą – ir štai aš čia.
– Kaip manote, kodėl tik dabar sužinojote apie Kauną kaip „art deco“ miestą?
– Iš tiesų keista. Ar gali būti, kad net patys kauniečiai nežinojo, kad tie pastatai – būtent „art deco“ stiliaus? Ar gali būti, kad anksčiau tie pastatai buvo laikyti modernizmo kūriniais?
– Galbūt kauniečiai žinojo, bet nenutuokė vertės ir patrauklumo?
– Gali būti. Mūsų asociacija turi dvi veiklos kryptis – išsaugojimą ir švietimą. Kai miestas, turintis „art deco“ stiliaus pastatų, nesuvokia, ką turi, ar nežino apie pasaulyje egzistuojančią grupę, kuri domisi šiuo stiliumi, tai rodo, kad turime darbo.
Turite šviesti miestiečius, kad tai – turtas ir jis gali traukti turistus. Turistai – tai pajamos viešbučiams, kavinėms.
Bet net ir neskaičiuojant pajamų, „art deco“ yra kažkas, kuo galima didžiuotis, – turite nuostabų architektūros palikimą savo mieste.
– Lankėte Lietuvą bene šalčiausiomis metų dienomis. Kas lėmė tokį kelionės laiką?
– Žinojau, kad tai ne pats geriausias laikas turizmui. Buvau pakviestas į renginį Budapešte. Nenorėjau keliauti per aštuonias laiko juostas dėl vieno miesto, dėl trijų dienų.
Pažiūrėjau, kur dar norėčiau nuvykti. Žemėlapyje pamačiau Lietuvą. Prisiminęs skaitytą straipsnį ir tai, kad mano senelis 1904 metais išvyko iš Lietuvos, nutariau atkeliauti pas jus.
– Ką spėjote Kaune pamatyti? Kokie įspūdžiai?
– Pradėjome kelionę nuo Lietuvos banko. Jis prie įėjimo turi nuostabius „art deco“ stiliaus šviestuvus. Jie savo forma primena šviestuvus prie Siatlo federalinio biuro.
Akį patraukė ir kelios intarsijos, taip pat lubos. Jos atrodė it auksinės, o paaiškėjo, kad tai – medis. Patyriau estetinį pasigėrėjimą.
Tuomet ėjome į Nacionalinį M.K.Čiurlionio muziejų. Labai patiko vienos auditorijos aukšti siauri langai.
Vėliau aplankėme Karininkų ramovę. Nuostabūs lelijų ornamentai grotose ant langų, radiatorių, durų stikluose, taip pat šviestuvai.
Apsilankiau viename bute, kurį kolekcininkas ketina paversti „art deco“ stiliaus patalpomis. Jis turi tikrai nuostabių „art deco“ baldų.
Gaila, šios kelionės metu nespėjau pamatyti daugelio pastatų, aprašytų straipsnyje. Buvo truputį per šalta eiti jų apžiūrėti. Ateityje ir vėl aplankysiu Kauną.
– Kokį „art deco“ atradote Kaune?
– Kai Kaune pamačiau „art deco“ baldus arba šviestuvus prie Lietuvos banko, iš karto atpažinau stilių. Tai reiškia, kad „art deco“ visur yra „art deco“. Forma – identiška.
Minėtas kolekcininkas pasakojo, kad skiriasi Lietuvoje naudotos medžiagos – jos pigesnės nei Vakarų Europoje.
Bet man tai neužkliuvo. Kai tamsini medį, nesvarbu, koks jis – brangus ar ne. Stiliui tai neturi įtakos – vis tiek atrodo gražiai.
– Jus nustebino, kad „art deco“ baldai buvo sukurti Lietuvoje, o ne atvežti?
– Prancūziškas „art deco“ yra nuostabus tiek Prancūzijoje, tiek JAV, tiek Lietuvoje. Bet dar labiau sujaudina, kai suprantu, kad „art deco“ stiliaus kūrinys atsirado būtent čia, Lietuvoje, ir buvo sukurtas lietuvių.
Būtų įdomu ištirti, kuriais metais visa tai buvo sukurta. Įdomu sekti, kaip sklido „art deco“ idėja. Kaip Lietuvos baldininkai ir architektai nusprendė kurti šiuo stiliumi?
Ar jie vyko į Paryžių ir ten mokėsi meistrystės? Ar jie patys tai sugalvojo?
– Kaip Kaunas galėtų pritraukti daugiau „art deco“ mėgėjų?
– Tarptautinėje „art deco“ asociacijų koalicijoje turime 27 organizacijas nares. Daugiausia jų – JAV, taip pat Australijoje. Abiejų šių šalių gyventojai labai mėgsta keliauti.
Kai keliauji toli, nenori aplankyti tik vienos šalies. Kai kurie žmonės apsistoja vienoje šalyje, o į aplinkines keliauja vienai dienai. Kiti pasirenka turus – važiuoja iš vienos šalies į kitą. Būtų galima rengti „art deco“ turus, kurie apimtų kelias Europos šalis.
Man atrodo, patrauklu nuskristi, tarkime, į Vieną, o tada aplankyti ir Budapeštą, ir Kauną, ir Rygą. Kiekvienoje šalyje yra įdomybių. Juolab kad Kaunas dar neatrastas.
– Kaip šviesti pačius kauniečius?
– Suburkite žmones, kurie žino ką nors apie „art deco“. Tarkime, M.K.Čiurlionio muziejaus direktorius jau yra surengęs „art deco“ parodą, domisi tuo.
Viskas, kas padeda šviesti žmones, gali būti naudinga. Kartais padeda kinas, pavyzdžiui, filmas „Didysis Getsbis“. Jei kas nors pakomentuotų, kad jame rodoma aplinka bei mada yra „art deco“ stiliaus, – būtų puikus švietimas.
Tam tinka ir art deco muziejus ar nuolatinė paroda.
