„Juodojo Jurgino“ byla – nužudymas, sukrėtęs Holivudą

XX amžiaus 5-ajame dešimtmetyje Holivudo padangėje sužibus jaunajai žvaigždei Marilyn Monroe, visų akys buvo nukreiptos tik į ją. Tačiau neilgam. 1947-ųjų sausio 15-ąją namų šeimininkė Betty Bersinger kartu su trejų metų dukra išsiruošė pas batsiuvį. Nortono ir 39-osios gatvių sankryžoje Betty žvilgsnis užkliuvo už baltuojančios figūros, gulinčios šalikelėje, tačiau tai jos nenustebino – tuo metu buvo įprasta matyti šalikelėse žmonių išmestas šiukšles.

Pareigūnams nepavyko ištirti gražuolės nužudymo. Byla apaugo gandais ir pramanais.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Pareigūnams nepavyko ištirti gražuolės nužudymo. Byla apaugo gandais ir pramanais.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Daugiau nuotraukų (1)

Deividas Serevičius

Aug 21, 2015, 3:02 PM, atnaujinta Oct 19, 2017, 2:56 PM

Deja, priėjusi arčiau Betty Bersinger pamatė tai, kas tapo didžiausiu jos košmaru visam likusiam gyvenimui – šalikelėje gulėjo perkirstos pusiau merginos kūnas. Praeivės klyksmas pervėrė visą kvartalą.

Sukrėsta kraupaus vaizdo, Betty nuskubėjo į pirmą pasitaikiusį namą, iš kurio paskambino policijai.

Pareigūnai Frankas Perkinsas ir Willas Fitzgeraldas buvo pirmieji, atvykę į nusikaltimo vietą.

Džeko Skerdiko braižas

Iš pažiūros tapo aišku, jog žudikas palikdamas kūną norėjo perduoti žinutę. Mergina gulėjo ant nugaros, virš galvos iškeltomis rankomis ir išskėstomis kojomis. Buvo kalbama, kad būtent taip garsusis žudikas Džekas Skerdikas Londone siekdavo pašiurpinti policiją ar kūną radusius žmones.

Šįkart visas merginos kūnas buvo padengtas nubrozdinimais, įpjovimais, kurių vienas didžiausių – nuo ausies iki ausies, taip sukuriant „Glazgo šypseną“.

Virvės žymės ant riešų, kojų ir kaklo, kaip vėliau teigė ekspertai, rodė, jog mergina prieš mirtį buvo kankinama.

Mergina buvo nužudyta kitoje vietoje, kadangi kūnas buvo padalytas į dvi dalis, o nusikaltimo vietoje nebuvo kraujo.

Žudikas nuleido visą aukos kraują. Žinia apie kraupų nusikaltimą pasklido akimirksniu.

Į nusikaltimo vietą sugužėjo reporteriai, fotografai ir būrys smalsuolių, kurie trynėsi aplinkui ir taip sunaikino įkalčius. Kūnas buvo nugabentas į Los Andželo apygardos morgą apžiūrai, kur buvo paimti jos pirštų atspaudai, viliantis, kad pavyks nustatyti merginos tapatybę.

Teismo medicinos ekspertas tyrė kūno sužeidimus ir priėjo prie išvados, kad mergina mirė dėl kraujo išsiliejimo į smegenis po smegenų traumos, o didelė dalis sužeidimų buvo pomirtiniai.

Nusikaltimas greitai tapo Los Andželo policijos prioritetu, bylai tirti buvo paskirti geriausi detektyvai, greitai Federalinių tyrimų biuras sugebėjo nustatyti merginos tapatybę.

Brutalaus nusikaltimo auka tapo 22-ejų metų Elizabeth Short – mergina, atvykusi į Los Andželą siekti savo senos svajonės – tapti aktore. Dėl savo dailios figūros bei pavydėtinų veido bruožų mergina neatsigynė vyrų dėmesio.

Gražuolė Elizabeth suprato, kad reikia pažinčių. Žiniasklaida ją greitai įpynė į Los Andželo naktinį gyvenimą. Visuomenė patikėjo, kad naktinės pramogos, vakarėliai ir vyrų dėmesys galėjo privilioti merginos žudiką, tačiau tyrėjai tikėjosi, kad aukos pažįstamųjų rato pakaks, jog įtariamasis būtų atrinktas. Vis dėlto ilgus metus tyrėjams nepavyko užčiuopti nė menkiausio siūlo galo.

Tiesa, 1943-iaisiais Elizabeth Short teko turėti reikalų su policija, kai ji, būdama nepilnametė, viename iš restoranų buvo sulaikyta neblaivi, tačiau kaltinimai jai niekada nebuvo pateikti.

Elizabeth Short nužudymas buvo laikomas garsiausiu praėjusio XX amžiaus vidurio nusikaltimu Holivude.

Žiniasklaida bei visuomenė spaudė policiją dėl prastų tyrimo rezultatų. Kadangi nužudymas buvo klasifikuojamas kaip seksualinis nusikaltimas, tyrėjai apklausė daugybę vietinių seksualinių nusikaltėlių. Mėgindama atkurti Elizabeth paskutines gyvenimo valandas, policija apklausė jos artimiausius draugus.

Kiekvienas „kabliukas“ teikė vilties pajudinti tyrimą iš vietos, tačiau į policiją ir toliau plūdo „šlovės ieškotojai“ – daugybė vietos gyventojų prisipažino įvykdę brutalų nusikaltimą.

Vienas ryškiausių įtariamųjų Elizabeth Short byloje buvo Redas Manley,  tapęs pagrindiniu taikiniu. Pareigūnai stengėsi surinkti kuo daugiau su R.Manley susijusių įkalčių. Panašu, kad tai ir buvo esminė tyrėjų klaida. Po ilgų tardymų bei melo detektoriaus testų Los Andželo policija R.Manley paleido į laisvę.

Žiaurūs žurnalistų triukai

Žiniasklaida informaciją apie Elizabeth Short rinko ne pačiu sąžiningiausiu būdu – vienas iš reporterių susisiekė su jos motina Phoebe Short prisidengdamas išgalvota istorija apie tai, jog Elizabeth laimėjo grožio konkursą, todėl laikraščiui prireikė informacijos apie jos gyvenimą.

Gavęs pakankamai informacijos, reporteris pranešė, jog Phoebe dukra rasta nužudyta. Būtent iš jo motina ir sužinojo apie Elizabeth mirtį.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo rastas Elizabeth Short lavonas, žmogus, prisistatęs merginos žudiku, susisiekė su Los Andželo „Examiner“ redaktoriumi ir išreiškė nusivylimą, jog tyrimas eina netinkama linkme bei pasiūlė paštu atsiųsti Short asmeninius daiktus. Tą pačią dieną mįslingas siuntinys pasiekė Los Andželo „Examiner“ redakciją. Jame buvo Elizabeth Short gimimo liudijimas, vizitinės kortelės, nuotraukos, popieriaus skiautės, ant kurių buvo surašyti žmonių vardai, bei adresų knygelė su Marko Hanseno vardu (tapusiu vienu iš įtariamųjų) ant viršelio.

Siuntinyje taip pat buvo laiškas, kuriame siuntėjas žadėjo daugiau laiškų.

Policijai ant daiktų nepavyko rasti jokių įkalčių, todėl vienintele viltimi tapo adresų knygelė, iš kurios, kaip teigė tyrėjai, buvo išplėšti keli lapai. Absoliučiai  visi joje buvę žmonės buvo nuodugniai patikrinti kaip įtariamieji, tačiau tik  Markas Hansenas ir keli kiti buvo pakviesti apklausai.

Apklausos nedavė jokių rezultatų, o laikraščio redakciją pasiekė dar keli laiškai, pasirašyti „Juodojo Jurgino keršytojo“.

Dauguma šaltinių teigia, jog Elizabeth Short „Juoduoju Jurginu“ buvo praminta draugų, remiantis 1946-ųjų metų filmu „Mėlynasis Jurginas“ (Blue Dahlia), kuriame vyras yra įtariamas savo žmonos nužudymu. Tačiau tyrėjai teigė, jog pirmasis šią pravardę į žiniasklaidą paleido Los Andželo „Herald-Express“ reporteris Bevo Meansas, pastebėjęs kontrastą tarp blyškaus gražuolės veido ir juodų plaukų.

Praėjus daugiau kaip savaitei po kraupaus radinio, aukos rankinė ir vienas batas buvo rasti netoli nuo nusikaltimo vietos esančioje šiukšlių krūvoje.

Nepaisant visų šių atradimų, gražuolės mirtis iki šių dienų liko neįminta mįsle. Daugybę metų policijos įtariamųjų būrys augo kartu su melagingais prisipažinimais, neįtikėtinomis istorijomis ir sąmokslo teorijomis. Labai tikėtina, jog tai ir lėmė, kad kino studijos neigė turinčios kokių  nors ryšių su Elizabeth Short, jos pasirodymu kine ar pagalbiniais vaidmenimis.

Tačiau Short sesuo Muriel teigė, kad viename paskutiniųjų laiškų Elizabeth teigė, kad merginą pastebėjo vienas garsus režisierius ir pasiūlė jai išbandyti savo jėgas didžiajame ekrane.

Žudikas norėjo įrodyti pranašumą

„Juodojo Jurgino“ istorija beveik du mėnesius valdė laikraščių pirmuosius puslapius. Viešumoje pasigirsta teorijų, jog nusikaltimą įvykdė tas pats žudikas, atsakingas už Klivlendo „Torso“ nužudymus, įvykdytus prieš keleris metus iki Elizabeth Short mirties. Tačiau policija 1947-aisiais atmetė šią versiją kartu su tuo, jog žudikas gali būti „Lūpdažio žudikas“ Williamas Heirensas.

Vienu iš realiausių įtariamųjų laikytas JAV armijos kapralas Josephas Dumais, pas kurį po 42 dienų trukmės atostogų buvo rasti kruvini drabužiai ir daugybė laikraščių iškarpų apie nužudymą.

Apklaustas karininkas teigė, jog mažai ką prisimena apie tai, ką veikė per savo atostogas, ką veikė susitikęs su Elizabeth Short, tačiau neatmeta galimybės, jog įvykdė nusikaltimą, kadangi išgėręs su moterimis elgiasi šiurkščiai. Po apsilankymo pas psichiatrą Josephas Dumais buvo išbrauktas iš įtariamųjų sąrašo.

Buvęs Federalinių tyrimų biuro elgesio analizės skyriaus direktorius Johnas Douglasas, gavęs bylos medžiagą, sugebėjo sukurti žudiko psichologinį portretą.

J.Douglasas teigė, kad žudikas yra baltaodis, ne jaunesnis kaip 25–30 metų, turintis aukštąjį išsilavinimą. Gyveno vienas, mokėjo elgtis su peiliu, tikėtina, kad dirbo skerdykloje. Dažnai naudojosi prostitučių paslaugomis, buvo kompulsyvus, kantrus bei apdairus. Nevengė alkoholio, turėjo finansinių problemų, dėl kurių kentė milžinišką stresą. Prieš nužudydamas Elizabeth su ja praleido kelias dienas, kol alkoholis ir stresas peraugo į poreikį žudyti.

Žudikas perpjovė kūną pusiau, kad būtų lengviau transportuoti, drauge perduodamas žinutę, kokį įniršį jautė aukos atžvilgiu. Perpjaudamas kūną pusiau žudikas siekė pažeminti auką, jos žmogiškumą, moteriškumą. Ekspertas taip pat teigė, jog žudikas pasirinko pažįstamą vietą atsikratyti kūno. Tikėtina, kad jo pasirinkimą lėmė finansinė nesėkmė, kadangi nusikaltimo vietoje statybos dėl karo buvo sustabdytos.

J.Douglasas mano, jog jei nusikaltimas būtų įvykdytas šiais laikais, jis būtų ištirtas. Žudikas lengvai išsiduotų savo elgesiu, bijodamas, jog nusikaltimo vietoje paliko įkalčių.

Pasilikdamas Elizabeth daiktus, žudikas bandė įrodyti valdantis tyrimą.

Bendravimas su žiniasklaida rodė, jog žudikas demonstravo viršenybę, kadangi žinojo tai, ko nežinojo policija. FTB ekspertai teigė, kad žudikas netęsė savo nusikalstamos veiklos po E.Short nužudymo, nes nebejautė tokio streso, kuris paskatino nužudyti merginą. Arba jis paprasčiausiai mirė.

Labiausiai tikėtina, kad žudikas nusižudė arba buvo izoliuotas nuo visuomenės psichiatrijos ligoninėje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.