„Tebegalvoju apie mus kaip apie Čekoslovakiją“, - sakė
Slovakijoje gimęs Marekas Odrobina, gyvenantis Prahoje nuo
„Aksominių skyrybų“.
Čekoslovakija, įkurta 1918 metais po Pirmojo pasaulinio, kai
subyrėjo Austrijos-Vengrijos imperija, buvo padalyta 1993 metų
sausio 1 dieną, praėjus kiek daugiau nei trejiems metams po to, kai
žlugo keturis dešimtmečius gyvavęs komunistinis režimas.
Atsiskyrimas, už kurį pasisakė slovakų separatistai ir kuriam
vadovavo tuomečiai premjerai - čekas Vaclavas Klausas ir slovakas
Vladimiras Mečiaras, buvo taikus - kaip ir 1989 metų Aksominė
revoliucija.
Tačiau praėjus 20 metų daugelis vis dar apgailestauja, kad
federacija buvo transformuota į 10,5 mln. gyventojų turinčią
Čekiją ir 5,4 mln. gyventojų turinčią Slovakiją.
„Visa tai įvyko per lengvai, o žmonės tame išties nedalyvavo“,
- teigia Slovakijoje gimęs kino režisierius Fero Feničius, gyvenanti Prahoje.
„Tebemanau, kad emociniame lygmenyje atsiskyrimas labai susilpnino
abi šalis“, - 61 metų kino kūrėjas sakė naujienų agentūrai AFP
sklandžia čekų kalba.
Slovakijos sostinėje Bratislavoje leidžiamo savaitraščio
vyriausiasis apžvalgininkas Marianas Leško sakė,
kad Slovakija prarado „platesnę šalį, du jos trečdalius, kuri
suteikdavo jai svorio ir įtakos Centrinėje Europoje“.
Tačiau tuo pat metu „šalis prisiims nuopelnus dėl gerų dalykų
ir kaltins save dėl blogų, todėl ji turi galimybę augti kaip
visuomenė ir valstybė“.
Tapusios nepriklausomomis Čekija ir Slovakija įstojo į Europos
Sąjungą 2004 metais, o Slovakija taip pat sugebėjo tapti euro zonos
nare 2009 metais.
Abi šalys taip pat yra NATO narės, nors čekai suskubo pirmieji
įstodami į Aljansą 1999 metais, o Slovakija prie jo prisijungė per
2004 metų plėtros bangą.
Abi valstybės žengė į klestėjimą, tačiau kaip ir daugeliui
kitų buvusių sovietinio bloko šalių, joms dar teks daug nuveikti,
kad visiškai atsikratytų komunistinio palikimo.
Kritikai pažymi, kad Čekoslovakijos padalijimui vadovavo
politikai ir kad nebuvo surengti referendumai.
„Politikai suprato, jog jeigu jie galėtų suskaldyti šalį be
referendumo, tuomet jie įgytų didžiules galias, - pastebėjo
Slovakijoje gimęs žurnalistas ir rašytojas Martinas Šimečka. -
Nuo to laiko turime tai, ką vadiname korumpuotomis sistemomis, ir jos
valdo mūsų šalis be jokių skrupulų.“
Kyšininkavimas išlieka nuolatinė problema: neseniai paskelbtoje
nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“
ataskaitoje Čekija užima 54-ąją, o Slovakija - 62-ąją vietą
pasaulyje pagal korupcijos suvokimo indeksą.
Tačiau M. Odrobina mano, kad šis atsiskyrimas buvo „naudingas
abiem šalims“.
„Kiekviena turi savo išskirtinumų, ir gerai, kad abi gali eiti
savu keliu“, - teigė 39 metų teisininkas, kurio visa šeima
persikėlė iš vakarinio Slovakijos kurorto Pieštianų į Prahą.
„Dėl to nė karto nesigailėjau - taip pat dėl mūsų ryšių su
Slovakija galiu bet kada sugrįžti atgal“, - aiškino M. Odrobina,
taip pat sklandžiai kalbantis čekiškai.
Tuo tarpu F. Feničius aiškino, kad Čekoslovakijos padalijimas
apramino abiejose federacijos narėse virusias aistras. Slovakai ilgą
laikai jautė, kad Praha į juos žvelgia iš aukšto.
Nuo atsiskyrimo abi šalys „galėjo sutelkti dėmesį į save“,
pridūrė F. Feničius.
Spalį Prahos ir Bratislavos vyriausybės surengė pirmąjį
bendrą posėdį nuo atsiskyrimo, žadėdamos stiprinti
bendradarbiavimą.
Tuo metu, kai Čekija išgyvena recesiją, o Slovakija tikisi
išlaikyti ekonomikos augimą, Praha ir Bratislava žada
bendradarbiauti branduolinės energetikos ir gynybos sektoriuose,
apsirūpinant nafta ir dujomis, intensyvinti prekių pervežimą
geležinkeliais ir tikintis konsoliduoti išlaidas.
Esama netgi planų grįžti prie bendros futbolo lygos.
Kadangi čekų ir slovakų kalbos labai artimos, abiejų šalių
studentai gali rinktis universitetus vienoje arba kitoje, o
populiarios muzikos grupės taip pat dažnai važinėja koncertuoti
kitapus sienos.
Per televiziją, kuri iki atsiskyrimo transliuodavo tiek čekų,
tiek slovakų kalba, žmonės gali žiūrėti vis daugiau jungtinių
laidų, įskaitant „Čekoslovakijos talentai“ arba kulinarijos šou
„MasterChef“.
Tuo tarpu Čekijoje gimęs virėjas Jaroslavas Židekas,
apsigyvenęs Slovakijoje 2003 metais, tapo vienu iš garsiausių
virtuvės meistrų šioje šalyje.
„Manau, būti Čekijoje ar Slovakijoje yra tas pats. Iš tiesų
nejaučiu jokių skirtumų“, - jis sakė AFP.
