Dėl gražių ir ramių vietų miestelis visais laikais viliojo čia įsikurti miestiečius.
Gyveno daug didikų
Raudondvaris yra viena seniausių istoriniuose šaltiniuose minimų Kauno rajono gyvenviečių. Kronikose minima Vyrgalės pilis, kurios dabar nelikę. Čia nuolat virė lietuvių ir kryžiuočių kovos. Raudondvario vardo kilmė siejama su raudonų plytų dvaru, minimu ir S.Stanevičiaus pasakėčioje. Renesanso stiliaus didikų rezidenciją XVI a. įkūrė Kauno vėliavininkas Vaitiekus Dziavaltauskas. Pasakojama, kad pilies pamatus įsakė padėti Barbora Radvilaitė. Ši vietovė tada vadinta Naujuoju Aukštadvariu, o iki XVII a. vidurio – Aukštuoju Raudondvariu.
Po Dziavaltauskų šeimos dvare trumpai gyveno Kosakovskiai, o nuo 1652 m. dvarą valdė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Jonušas Radvila, vėliau – jo pusbrolis Boguslavas. 1662 m. dvarą nusipirko Vorlovskiai, o XVIII a. antroje pusėje – Zabielos. XIX a. pr. Raudondvario dvaro sodyba tapo grafų Tiškevičių šeimos nuosavybe.
Tiškevičių indėlis
Tiškevičių šeimos valdymo laikotarpiu Raudondvario dvaras ėmė garsėti kaip kultūros centras. Grafai restauravo rūmus, pastatė oranžeriją, sutvarkė arklides, įkūrė parką. Rūmuose veikė dvaro orkestras, teatras, dailės galerija, įkurtoje bibliotekoje saugota daugiau kaip 20 tūkst. vertingų knygų ir rankraščių.
Aukščiausias ir iš toli matomas Raudondvario statinys – Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia – irgi pastatytas Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus dėka 1846–1857 m. Mirus vos gimusiam jo sūnui, o po 10 metų ir žmonai Vandai, grafas šias netektis palaikė Dievo bausme už nuodėmes. Kad jas išpirktų, nusprendė pastatyti bažnyčią, o po ja įkūrė mirusių artimųjų mauzoliejų. Šventyklai projektą parengė garsus tų laikų italų architektas Laurynas Cezaris Anikinis.
Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo susprogdinta ir atstatyta 1938 m. Išliko tik dalis buvusių vertingų meno kūrinių. Tačiau ir dabar ten galima pamatyti lenkų, italų tapytojų paveikslų, o šoniniame altoriuje yra italų skulptoriaus Luidžio Pampaloni sukurti Vandos Tiškevičienės ir sūnaus Mykolo antkapiniai paminklai. Beje, teigiama, kad jie grafui kainavo dvigubai daugiau nei visos bažnyčios statyba.
Raudondvario bažnyčia sutraukia minias žmonių per didžiąsias religines šventes. Čia atvyksta ne tik vietiniai tikintieji, bet ir aplinkinių kaimų, gyvenviečių, dalis Kauno gyventojų.
Pilis virs santuokų rūmais
Tarpukariu miestelio dvare veikė vaikų namai. Po Antrojo pasaulinio karo iki 2008 m. čia buvo įsikūręs Žemės ūkio inžinerijos institutas. Pasak Raudondvario bendruomenės pirmininkės Lauros Janušauskienės, institutas prisidėjo prie miestelio plėtros. Čia ėmė kurtis daugiau įstaigų, darbuotojams buvo pastatyti nauji būstai. Dabar ši mokslo įstaiga sumenko ir išsikėlė iš visų dvaro pastatų. Tiesa, keliuose jų įrengti butai, kuriuose anksčiau gyveno instituto darbuotojai. Nepriklausomybės pradžioje jiems buvo leista šiuos būstus privatizuoti.
Raudondvario dvaras nuo 2008 m. priklauso Kauno rajono savivaldybei. Rūmų viduje dabar vyksta remonto darbai. Visam dvaro statinių kompleksui sutvarkyti iš ES fondų ir savivaldybės biudžeto atseikėta apie 15 mln. Lt. „Čia ketinama įrengti santuokų rūmus, perkelti J.Naujalio muziejų, įkurti kraštotyros muziejų, – kalbėjo viešosios įstaigos „Raudondvario dvaras“ direktorės pavaduotojas Zigmas Kalesinskas. – Taip pat suremontuosime dvaro oranžeriją, ledainėje įkursime turizmo informacijos centrą, buvusių arklidžių vietoje bus įkurtas menų inkubatorius, teatro scena, parodų salės.“
VšĮ „Raudondvario dvaras“ pateikė projektą sutvarkyti ir rūmų parką: įrengti suolelius, žibintus, atkurti dekoratyvinius krūmynus. Čia tebeauga raudonieji klevai, tuopos, veimutinės pušys, kryžminės liepos, edelveisai. Parko takeliai veda Nevėžio draustinio link. Parkas jungiasi ir su Raudondvario medelynu, kur gausu dekoratyvinių medžių ir krūmų.
Aktyvi bendruomenė
Penkis tūkstančius gyventojų turintis miestelis turi savo bendruomenę, naujienų portalą www.raudondvaris.lt, čia vyksta daug renginių. Kultūros centras, J.Naujalio muziejus ir kitos organizacijos kasmet rengia įvairius koncertus, minėjimus, šventes. Kai kurie jų tampa kasmetiniai – tai menų festivalis „Pilies akordai“, dainuojamosios poezijos renginys „Ant žemės krašto“.
L.Janušauskienė teigė, kad bendruomenė daug veiklesnė nei seniūnija. „Norėdami įrodyti valdžiai, kad galima nemažai nuveikti, jei tik yra noro, įgyvendinsime projektą, kuris pagelbės raudondvariečiams pėstute patekti į miestelio kapines. Jos yra ant šlaito, o norint pasiekti apačioje esančius vartus normaliu keliu, dabar tenka važiuoti 5 km aplinkiniais keliais, nes tiesiai iš miestelio galima patekti tik kepurnėjantis stačiu šlaitu ir braunantis pro krūmus, – aiškino pirmininkė. – Tokie darbai iš tikrųjų yra savivaldybės reikalas, tad dabar jai nušluostysime nosį.“
Išgyveno bumą
L.Janušauskienė pastebi, kad Raudondvaryje gyvena daug išsilavinusių ir pasiturinčių žmonių. „Bet nemažai jų nesidomi miestelio gyvenimu“, – apgailestavo ji.
Daug naujakurių atsikraustė nekilnojamojo turto bumo laikais. Iškilo ištisi naujų namų kvartalai. Kai kurie ambicingi projektai dėl krizės apmirė. Antai Nevėžio slėnyje viena bendrovė planavo pastatyti 6 daugiabučių ir individualių namų miestelį su nauja infrastruktūra. Tačiau spėjo iškilti vos keli individualūs namai, kai kurie jų dar tušti, tik iš dalies apgyvendintas vienas spėtas pastatyti daugiabutis, o kita jo pusė dar nebaigta, nesutvarkyta aplinka.
Antra vertus, kitose vietose yra nemažai naujos statybos namų, kurie nesudomino pirkėjų net per nekilnojamojo turto karštligę, o štai sunkmečiu buvo nupirkti.
Dėl patogaus susisiekimo, gražaus gamtovaizdžio, darželių, mokyklos, kelių parduotuvių svajojančiųjų gyventi Raudondvaryje yra visada.
Užkalbinta dukra iš lopšelio vedina Jolanta pasakojo, kad gyvena pas vyro tėvus sodyboje netoli Raudondvario. „Pamilau šį miestelį, radau čia draugių, todėl su vyru norėdami apsigyventi atskirai nuo tėvų ieškome namo pirmiausia Raudondvaryje, – pasakojo ji. – Tiesa, kainos čia nemažos – vidutinio dydžio nuo 150 kv. metrų namai kainuoja 300 tūkst. Lt ir daugiau.“
