Neseniai atliktame tyrime, naudojant SOFIA infraraudonųjų spindulių teleskopo duomenis, aptikta vandens asteroiduose Iris ir Massalia.
Asteroidas Iris yra 199 km (124 mylių) skersmens, taigi jis didesnis už maždaug 99 proc. kitų asteroidų. Jis skrieja aplink Saulę asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio vidutiniu 2,39 astronominio vieneto atstumu, o vieną orbitą įveikia per 3,7 metų.
Asteroidas Massalia yra panašaus dydžio kaip Iris, jo skersmuo siekia 135 km, o orbita panaši į Iris.
Asteroidai Saulės sistemoje šiek tiek skiriasi savo sudėtimi ir struktūra. Arčiau Saulės skriejantys asteroidai laikomi sausais, toliau nuo Saulės dažniau pasitaiko asteroidų, kuriuos dengia vandens ledas.
Tai jau ne pirmas infraraudonųjų spindulių teleskopu SOFIA atliktas tokio pobūdžio atradimas. Dar 2020 m. spalį buvo nustatyta, kad Mėnulyje yra vandens.
Tyrimo metu taip pat buvo analizuojami dviejų kitų asteroidų – Partenopės ir Melpomeno – duomenys, tačiau stebint juos gauta per daug pašalinių signalų, kad būtų galima gauti tvirtą rezultatą dėl vandens buvimo.
Norint visapusiškai suprasti vandens pasiskirstymą Saulės sistemoje, reikia tolesnės analizės. Po šio tyrimo komanda išsamesniems asteroidų tyrimams vykdyti naudos Jameso Webbo kosminį teleskopą, kurio infraraudonųjų spindulių skiriamoji geba ir jautrumas yra geresni.
Jei suprasime vandens pasiskirstymą Saulės sistemoje, tai padės suprasti jo paplitimą egzoplanetinėse sistemose ir nežemiškos gyvybės tikimybę, rašo „Science Alert“.
