„Kai kalbame apie gyvybę už Žemės ribų, esame beveik pilnai įsitikinę, kad po Europos ledu slypi kažkokios neatrastos gyvybės formos“, – teigia planetų mokslininkė ir astronomijos profesorė Monica Grady.
„Jei kalbėsime apie kitas kosmoso vietas, tai jei gyvybė Marse egzistuoja, tuomet greičiausiai ją rasime po žeme – kadangi tik čia ji bus apsaugota nuo radiacijos. Be to, galbūt akmenų ir grunto ertmėse yra užsilikusio ledo, kas būtų vandens šaltinis tai gyvybei po žeme“, – tęsia profesorė.
Tiesa, M.Grady pripažįsta, kad nors labiau visus intriguoja gyvybės paieškos mums artimoje planetoje, tačiau šioje srityje dirbantys mokslininkai vis dėl to daugiausia vilčių deda į Europą – mat tai yra labiausiai gyvybei tinkanti vieta (po Žemės) mūsų Saulės sistemoje.
„Manau, kad turime labai didelį šansą atrasti gyvybę Europoje. Galbūt rasime net gi ką nors panašaus į Žemės aštuonkojus“, – sako M.Grady.
Iki šiol atlikti palydovo stebėjimai parodė, kad vanduo po storu ledu yra sūrus ir per tam tikras hidrotermines angas yra greičiausiai šildomas. Būtent dėl to sąlygos gyvybei čia yra tokios geros.
NASA jau turi planų į šį Jupiterio palydovą išsiųsti misiją „Europa Clipper“, kurios metu būtų ieškoma nežemiškos gyvybės formų. Taip pat yra nemažai kalbų ir apie tolimesnį Marso tyrinėjimą. Šioje planetoje jau nusileido nemažai zondų ir marsaeigių, o galbūt netolimoje ateityje čia žengs ir žmogus.
Tiesa, M.Grady vis dėl to nėra linkusi tikėti, kad Marse mes aptiksime ką nors daugiau nei bakterijas. Jos teigimu, mes greičiausiai esame vienintelė tokia protinga gyvybės forma savo Saulės sistemoje.
Parengta pagal „Forbes“.
