„Trys, du, vienas, startas!“ – sakė NASA komentatorius, bepiločiam zondui kartu su „Atlas V“ raketa 4 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min. Lietuvos) laiku pakilus į ūkanotą tamsų dangų iš Kalifornijos Vandenbergo oro pajėgų bazės.
Tai buvo pirmas NASA tarpplanetinio erdvėlaivio paleidimas iš JAV vakarinės pakrantės.
Tirs Marso drebėjimus
Prieš paleidimą buvo nerimaujama tiktai dėl ūkanotų oro sąlygų, tačiau NASA saugumo pareigūnai penktadienį sakė, jog į įprastus matomumo apribojimus gali būti nekreipiama dėmesio, kad zondas būtų paleistas.
993 mln. JAV dolerių (829 mln. eurų) kainavusiu projektu siekiama praplėsti supratimą apie sąlygas Marse, pasisemti žinių ruošiantis pasiųsti į šią planetą žmogų bei atskleisti, kaip prieš milijardus metų susiformavo kietosios planetos, tokios kaip Žemė.
Jei viskas vyks kaip suplanuota, zondas nusileis Raudonojoje planetoje šių metų lapkričio 26-ąją.
Aparato pavadinimas „InSight“ yra akronimas, reiškiantis „Vidaus tyrinėjimas panaudojant seisminius tyrimus, geodeziją ir šilumos perdavimą“ (Interior Exploration using Seismic Investigations, Geodesy and Heat Transport).
Anot NASA vyriausiojo mokslininko Jimo Greeno, ekspertams jau žinoma, kad Marse pasitaiko drebėjimų, griūčių ir meteoritų smūgių.
„Tačiau kiek atsparus Marsas drebėjimams? Tai esminė informacija, kurią turime žinoti kaip Marsą tiriantys žmonės“, – sakė J. Greenas.
Prancūzijoje pagamintas seismografas
Svarbiausias zondo prietaisas yra Prancūzijos kosmoso agentūros pagamintas seismografas, vadinamas „Seisminiu eksperimentiniu įrenginiu vidaus struktūrai tirti“ (Seismic Experiment for Interior Structure).
Nusileidus marsaeigiui iš jo turi išsikišti automatinė „ranka“, kuri padės seismografą tiesiai ant planetos paviršiaus.
Kitas svarbus įrenginys yra automatinis gręžtuvas, matuosiantis šilumos srautus planetos gelmėse. Jis pavadintas „Šilumos srautų ir fizinių savybių komplektu“ (Heat Flow and Physical Properties Package) ir buvo sukurtas Vokietijos ir Lenkijos kosmoso agentūrų.
Anot NASA, šis mini zondas paviršiuje išgręš nuo trijų iki penkių metrų gręžinį – 15 kartų gilesnį nei per ankstesnes misijas į Raudonąją planetą.
JAV kosmoso agentūrai, šio tūkstantmečio 4-ą dešimtmetį ketinančiai pasiųsti žmogų į Marsą, gyvybiškai svarbu išsiaiškinti, kaip planetoje kinta temperatūra ir kiek tektų šildyti gyvenvietes tvyrant itin šaltiems orams, sakė J. Greenas.
Vasarą dienos metu temperatūra prie Marso ekvatoriaus gali siekti 20 laipsnius pagal Celsijų, o naktį staigiai kristi iki -73 laipsnių.
„Tai svarbi dalis žinių apie tai, kaip vystosi planeta. Marse gyvensiantys ir dirbsiantys žmonės turės išlikti gyvi tokiomis (sąlygomis)“, – pridūrė mokslininkas.
Augantis jaudulys
Saulės energija ir baterijomis varomas zondas turėtų veikti 26 Žemės mėnesius arba vienus Marso metus. Per šį laikotarpį tikimasi užfiksuoti iki 100 drebėjimų.
„Tikimės, kad tai truks daug ilgiau“, - sakė „InSight“ projekto vadovas Tomas Hoffmanas iš NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos.
Erdvėlaivis turėjo būti paleistas dar 2016-aisiais, tačiau jo paleidimas buvo atidėtas aptikus seismografo gedimą, kurį inžinieriai jau pašalino.
„InSight“ turėtų tapti pirmuoju NASA zondu, nusileisiančiu ant Marso paviršiaus nuo 2012 metų, kai į Raudonąją planetą buvo atskraidintas kibernetinis zondas „Curiosity“.
„Nėra nieko įprasto keliauti į Marsą, o ypač – leistis Marse“, - sakė Stu Spathas, „InSight“ programos vadovas „Lockheed Martin Space“.
