„Atrodo, kaskart kam nors pažvelgus į šią žvaigždę, ji darosi vis paslaptingesnė“, – sako tyrimui vadovavęs Benjaminas Montetas iš Kalifornijos technologijų universiteto.
Ši kosmoso keistenybė pirmą kartą pastebėta, kai priešais ją praslinko egzoplaneta. Tokie reguliariai pasikartojantys pritemimai blokuoja daugių daugiausiai 1 procentą žvaigždės šviesos ir padėjo aptikti tūkstančius egzoplanetų.
Bet KIC 8462852, pagal jos atradėjos Tabetha Boyajian iš Jeilio universiteto vardą dar žinoma kaip Tabby žvaigždė, buvo kitokia. Jos šviesa pritemo apie 20 procentų ir nesikartojo reguliariais intervalais – taigi tai negalėjo būti planetos pėdsakas.
Astronomai teikia kuo įvairiausius potencialius paaiškinimus, nuo kasdienių iki labai neįprastų. Ši astronominė įdomybė žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį patraukė po to, kai Jasonas Wrightas, astronomas iš Pensilvanijos valstijos universiteto, paskelbė, jog tokį signalą galėtų kurti pažangi ateivių civilizacija.
Kuo toliau, tuo keisčiau
Kai Bradley Schaeferis iš Luizianos valstijos universiteto Baton Ruže, patikrino žvaigždės elgesį per šimtmetį senose fotografinėse plokštelėse nuo 1890 metų iki 1989-ųjų, reikalai tapo dar įdomesni. Daugiau nei 1200 atvaizdų parodė, kad Tabby žvaigždė per šimtmetį pritemo 15 procentų.
B.Schaeferio darbas iš karto buvo kvestionuotas. Tačiau dabar su tokiomis plokštelėmis moka dirbti taip mažai astronomų, kad, atrodė, niekas negali išspręsti šių debatų. Tai yra, kol B.Montet ir jo patarėjas Joshas Simonas susizgribo, kad atsakymas gali slypėti Keplerio duomenyse.
Jie išsiaiškino, kad pirmąjį 1000 Keplerio misijos dienų Tabby žvaigždės šviesis mažėjo apie 0,34 procento per metus – dvigubai greičiau nei išmatavo B.Schaeferis. Negana to, per kitas 200 dienų, prieš apsistodamas, žvaigždės šviesis sumenko dar 2,5 proc. Tai daug spartesnė kaita, nei pirmiau.
Tai reiškia, kad žvaigždėje vyksta trijų tipų pritemimai: stiprus, kaip tas, kuris išgarsino žvaigždę; santykinai lėtas, kaip stebėtasis B.Schaeferio ir patvirtintas B.Montet ir J.Simono; bei vidutiniškai spartus pritemimas, įvykęs per kelis šimtus dienų.
„Galime sugalvoti scenarijus, paaiškinančius vieną, gal du pritemimų tipus, bet niekas gražiai nepaaiškina visų trijų“, – sako B.Montet.
Komanda nenori imtis trijų skirtingų scenarijų kūrimo. „Daug labiau patiktų sugalvoti vieną fizinę priežastį, galinčią paaiškinti visas stebimas ryškumo variacijas, – sako J.Simonas. – Bet vis dar nepavyksta sumąstyti, kas tai galėtų būti.“
O J.Wrightui tai labai prie širdies. „Visad nerimavau, kad paslaptis bus išspręsta kokiu nors išties banaliu paaiškinimu, tarkime, kokiu nors instrumento efektu, į kurį neatsižvelgėme, ir paaiškės, kad tuščiai švaistėme laiką“, – sakė jis.
Paaiškinti bandoma įvairiai, nuo aplink žvaigždę skriejančių kometų guotų iki vaizdą užstojančio debesies tarpžvaigždinėje erdvėje – bet nė vienas neatitiko visų duomenų.
Ateivių koncepcija
O kaip pažangiųjų ateivių megastruktūra? „Kai pasitelkiami pažangūs ateiviai, kažką veikiantys su technologijomis, nepalyginamai pranokstančiomis mūsiškes, nelabai ir lieka nepaaiškinamų dalykų, – sako J.Simonas. – Bet iš tiesų nenorime to imtis, kol neišnaudosime visų galimų natūralių paaiškinimų.“
Netgi J.Wrightas, astronomas, pirmasis ir postulavęs ateivių megastruktūros galimybę, pripažįsta, kad tai paskutinysis galimas pasirinkimas.
O kol kas astronomai toliau stebės žvaigždę. Anksčiau šiais metais įvykusi sėkminga viešojo finansavimo kampanija surinko per 100 tūkst. dolerių, kuriais astronomai galės apmokėti žvaigždės stebėjimą Las Cumbres observatorijos pasauliniu teleskopų tinklu.
Tikimasi, kad Tabby žvaigždė greitai drastiškai pritems ir jie galės pasukti skirtingus antžeminius ir kosminius teleskopus jos link. Tranzito užfiksavimas kuo daugiau bangų ilgių turėtų padėti išsiaiškinti, kas užstoja žvaigždę – ar kometų spiečius, ateivių megastruktūra, ar dar kas nors.
Parengta pagal „New Scientist“
