Leidinyje „PLOS ONE“ Merilendo universiteto doktorantas Adarshas Jaganas Sathyamoorthy ir jo kolegos aprašo savo sukurtą robotą, kuris turi gylio suvokimo funkciją, leidžiančią nustatyti atstumus tarp objektų arba žmonių.
Kadangi robotas yra mobilus, jis gali naudoti tą patį suvokimą, kad žmonių pilnoje erdvėje nukeliautų iki per arti vienas kito esančių žmonių ir primintų jiems atsitraukti saugiu atstumu.
Straipsnyje teigiama, kad tai daroma „diskretiškai, naudojant sumontuotą ekraną“.
Autoriai robote užprogramavo rekomenduojamą dviejų metrų atstumą – tačiau daugėjant įrodymų, kad viruso dalelės dažnai nukeliauja ir toliau, robotą galima bus perprogramuoti.
Nustatyti atstumą tarp nejudančių minios objektų atrodytų pakankamai lengva, todėl publikacija prestižiniame žurnale gali atrodyti perteklinė – tačiau A.J. Sathyamoorthy kūrinys sugeba daug daugiau.
Robotas ne tik gali nustatyti nuolatinius atstumo tarp kartu judančių žmonių pažeidimus, bet ir pirmenybę teikti tiems, kurių artumas gali labiausiai palengvinti viruso perdavimą – pavyzdžiui, kai stovima didesnėms grupėms.
Robotas įrodė savo efektyvumą su savanoriais imituodamas minios situacijas, naudodamas savo kameras ir LiDAR sistemą. Robotas taip pat gali prisijungti prie vaizdo stebėjimo kamerų – tad iš tikrųjų galima pasijusti taip, kad jus stebi Didysis Brolis.
Be to, kol kas dar neįvardytame robote įrengta ir termovizorinė kamera, leidžianti identifikuoti karščiuojančius žmones. Tai ne tik leistų robotui perkelti šiuos žmones tiesiai į prioritetinio sąrašo viršų – tarp tų, kuriuos reikia įspėti laikytis atokiau – bet jis taip pat galėtų naudoti šią informaciją kontaktų paieškai. Autoriai teigia, kad tai bus derinama su duomenų nuasmeninimu, siekiant apsaugoti asmens privatumą.
Dokumente pripažįstama, kad robotas negali „atskirti nepažįstamų žmonių nuo žmonių iš to paties namų ūkio“ – o tai gali apriboti jo naudingumą ten, kur įprastai lankosi šeimos (pavyzdžiui, prekybos centruose).
Kitą vertus, nepriklausomai nuo to, kiek tokie robotai bus veiksmingi realiose situacijose, vien žinojimo, kad jie yra, gali pakakti, kad kai kurie žmonės neišeitų iš namų – ir tai galėtų būti veiksmingas ligų kontrolės metodas.
Nors visa tai gali skambėti kaip iš distopinio mokslinės fantastikos romano, autoriai vis dėlto atkreipia dėmesį į vieną svarbų dalyką:
„Per COVID-19 pandemiją daug sveikatos priežiūros ir apsaugos darbuotojų turi rizikuoti savo sveikata, kad galėtų tarnauti visuomenei, – sakoma pranešime. – Pagrindinis mūsų darbo tikslas – suteikti įrankį, kad jie galėtų saugiai ir efektyviai tarnauti savo bendruomenėms“.
Parengta pagal „IFL Science“.
