Tai kibernetinių nusikaltėlių aukų sąrašas. Išmaniųjų telefonų vartotojai šiais metais virto svarbiausiu jų taikiniu, o per 90 proc. virusų skirti „Android“ sistemos telefonams.
Išmaniųjų telefonų vartotojai programišių akiratyje atsidūrė prieš kelerius metus. Tačiau, kol žmonės savo telefonais tik fotografavo, klausė MP3 ar naršė internete, kibernetiniai nusikaltėliai telkė dėmesį į kompiuterių vartotojus, o prieš išmaniuosius telefonus vykdė tik pavienius bandomuosius išpuolius.
Viskas pasikeitė, kai nešiojamieji įrenginiai perėmė kompiuterio funkcijas ir atvėrė prieigą prie naudingų verslo bei finansinių duomenų.
Optimistinės prognozės, kad telefonas iš žaisliuko virs darbo įrankiu galiausiai tapo realybe. Ir didžiausia potencialia grėsme. Pasaulinės saugumo kompanijos sutartinai tvirtina – 2013 m. daugiausiai kibernetinių atakų bus nukreiptos į išmaniuosius telefonus.
Kodėl? Išmaniųjų telefonų vartotojai, tarp jų ir lietuviai, pamažu ugdo įprotį telefonu tikrinti elektroninį paštą, jungtis prie darbinių duomenų, netgi apmokėti sąskaitas. Na ir kas, kad tokių dar nedaug – programišiams svarbus vartotojų skaičius, o atsainus jų požiūris į saugumą. Potencialių aukų nedaug, tačiau jos itin lengvai „pagaunamos“.
Pasaulinės apklausos rodo, kad vos 18 proc. išmaniųjų telefonų vartotojų tiki galimomis grėsmėmis. Lietuvoje taip pat vos keli ar keliolika procentų apsirūpina saugumo priemonėmis.
Kodėl didžioji grėsmių dalis nutaikyta į įrenginius su „Android“ operacine sistema? Pirmiausia tai tiesiogiai siejama su jos populiarumu – vien praėjusiais metais „Android“ įrenginių pardavimai augo 145 proc. palyginti su 2011 m.
Antra – „Google Play“ kur kas laisviau leidžia talpinti programėles savo parduotuvėje, tad kai kada jau pačioje patraukliai pateikiamoje aplikacijoje galima įdiegti paslėptą „Trojos arklį“.
Programišius masina nauda, todėl pagrindinis jų dėmesys bus skirtas tiems, kas telefonu jungiasi prie bankinių paslaugų.
Prognozės teigia, kad 2013 m. tokių vartotojų skaičius pasaulyje pasieks 530 mln. Apie įsilaužimą į duomenų sistemas dar praėjusiais metais patvirtino kreditinių kortelių kompanijos „Visa“ ir „MasterCard“.
JAV nutikęs incidentas paveikė per 56 tūkst. sąskaitų abiejuose kompanijose, iš kurių 876 buvo panaudotos darant kitus sukčiavimus.
Internetas bendras visiems, tiek kompiuteriams, tiek ir telefonams, tad ir vagysčių būdai nesiskirs. Jungiantis prie elektroninio pašto, kenkėjiškos programos tykos prisegtukuose. Patekusios į telefoną šnipinės vartotojo veiksmus, pavyzdžiui, fiksuos mygtukų paspaudimus vedant slaptažodį.
Padidės ir socialinės inžinerijos atakų skaičius, kuomet siunčiami laiškai, dažnai prisidengiant oficialių įmonių vardais, su prašymais pakeisti prisijungimo slaptažodį ar pateikti tam tikrus duomenis.
Grėsmės neaplenks ir tų, kurie telefonus naudoja pramogoms. Kaip ir kompiuteriams, telefonams žalos pridarys įvairios „betikslės“, atsitiktinių aukų ieškančios kenkėjiškos programos. Bene didžiausia tikimybė parsisiųsti virusą ar kenkėjišką programą bus kartu su programėlėmis (angl. applications). Skaičiuojama, jog jau dabar trečdalis „Android“ telefonams skirtų programėlių yra užkrėstos.
Į antivirusine programa neapsaugotą telefoną kenksminga programa gali patekti ir iš apkrėsto kompiuterio, jungiant abu įrenginius USB laidu ar „Bluetooth“ ryšiu.
Daugės ir su duomenų saugyklomis „debesyje“ susijusių saugumo incidentų skaičius. Kibernetiniai nusikaltėliai taikosi ne tik rasti prieigą prie čia talpinamų duomenų, bet ir perimti juos „pakeliui“, keliant iš įrenginio į saugyklą. Tokio pobūdžio atakas dar praėjusiais metais patyrė „Dropbox“, „LinkedIn“, „Yahoo!“ vartotojai.
Kaip apsisaugoti
1. Sumanę įsidiegti naują programėlę net iš oficialios jų parduotuvės, pirmiausia pasiskaitykite kitų vartotojų atsiliepimus apie ją. Jei bent keli mini kenkėjišką jos veiklą (pati siunčia reklamas, privarta atidarinėja svetaines) – paieškokite kitos.
2. „Android“ sistemos telefonams sukurta daug abejotino turinio programėlių – sekso paslaugų, erotinių filmų, programų, teigiančių, kad įgalina prisijungti prie slaptažodžiu apsaugoto bevielio interneto tinklo ir t.t. Tai potencialūs virusų konteineriai – juk retas puls skųstis, kad virusų jo telefoną užkrėtė gėjų vaizdo filmus žadėjusi rodyti programa.
3. Būtinai įsidiekite kokią nors antivirusinę programėlę. Tai gali būti ir mokama žinomų gamintojų („Kaspersky“), ar nemokama, bet patikima („Dr. Web“) programėlė, kuri nuolat seks internetą ir įspės apie mėginimus įdiegti neteisėtą programą. Apie jas daugiau kalbėsime kitame straipsnyje.
4. Jei yra galimybė, išjunkite internetą telefone, kai juo nesinaudojate, įjunkite, tik kai reikia. Aišku, taip negausite nuolatinių atnaujinimų, tačiau apsisaugosite ir nuo netikėtų sąskaitų, ir nuo atakų.
5. Sekite mobiliojo interneto naudojimo duomenis. Kiekviename išmaniąjame telefone įdiegta funkcija rodo ne tik, kiek duomenų persiuntėte, tačiau ir kokios programėlės jungėsi prie interneto. Taip galima išsiaiškinti, kuri aplikacija vykdo neaiškius veiksmus.
6. Visuomet naudokitės galva. Daugelį žmonių programišiai paprasčiausiai apgauna ir jie patys atiduoda savo slaptus duomenis.
