Ši išvada, aprašyta žurnale „Journal of Neuroscience“, paauglių tėvams gali atrodyti juokingai akivaizdi, tačiau šis atradimas atspindi kai ką daug gilesnio.
Vaikams augant ir plečiant savo socialinius ryšius už šeimos ribų, jų smegenys turi būti prisitaikiusios prie augančio pasaulio. „Kaip kūdikis yra prisitaikęs prie mamos, taip paaugliai turi visai kitą garsų ir balsų klasę, prie kurios jiems reikia prisitaikyti“, – sako neurologas Danielis Abramsas.
Jis su kolegomis tyrė 7–16 metų paauglių smegenų veiklą, jiems girdint savo motinų ir nepažįstamų moterų balsus. Kad eksperimentas būtų orientuotas tik į balsus, žodžiai buvo neturintys jokios reikšmės. Kai vaikai ir paaugliai klausėsi, tam tikros jų smegenų dalys tapdavo aktyviomis.
Ankstesni D.Abramso ir jo kolegų eksperimentai parodė, kad tam tikros 7–12 metų amžiaus vaikų smegenų sritys – ypač tos, kurios yra susijusios su dėmesio sutelkimu – stipriau reaguoja į mamos nei į nepažįstamos moters balsą. „Paauglystėje mes matome, kad nutinka visiškai priešingai“, – teigia D.Abramsas.
Tose pačiose paauglių smegenų srityse nepažįstami balsai sukėlė didesnį atsaką. Šis pokytis įvyko 13–14 metų paaugliams.
„Tai nereiškia, kad šios paauglių smegenų sritys nustoja reaguoti į mamą, – sakė mokslininkas. – Veikiau nepažįstami balsai tampa įdomesniais ir vertesniais dėmesio.“
Pasak D.Abramso, būtent taip ir turėtų būti – naujų žmonių ir situacijų tyrinėjimas yra paauglystės požymis.
2011 m. biologijos antropologė Leslie Seltzer su komanda nustatė, kad kai stresą patiriančios mergaitės telefonu išgirsdavo mamos balsą, jų streso hormonų kiekis sumažėdavo.
Pasak L.Seltzer, dabartiniai rezultatai patvirtina idėją, kad smegenys keičiasi – atsižvelgdamos į naujus poreikius, kurie atsiranda su laiku ir patirtimi. „Bręstant mūsų išgyvenimas vis mažiau priklauso nuo motinos paramos ir vis labiau nuo ryšių su bendraamžiais“, – teigė ji.
Neaišku, kiek visuotinis yra šis nervų pokytis. L.Seltzer teigia, kad šio atradimo rezultatai gali skirtis, priklausomai nuo motinos ir vaiko santykių ir skirtingų auklėjimo stilių.
„Taigi, nors paauglių tėvai kartais gali jaustis nusivylę dėl to, kad būna neišgirsti, neverta nusiminti, – sako D.Abramsas. – Smegenys taip jau sutvertos, ir tam yra rimta priežastis“.
Parengta pagal „Science News“.