1950 metais astronomas Arthuras Hoagas pamatė mažytį, blyškų žiedą, supantį apvalų centrą.
Jis pamanė, kad tai yra planetų spiečius – dujų sankaupa, kurią išmetė netoli esanti sena žvaigždė. Jis taip pat pasiūlė alternatyvų aiškinimą, kad tai yra „Einšteino žiedas“ iš tolimojo kvazaro.
Tokiu atveju kvazaro šviesą į žiedo formą iškreipia milžiniška sferinė galaktika, kuri jį supa.
Tačiau vėliau spektroskopiniai tyrimai leido atmesti šią teoriją, kadangi viduryje esantis aukso spalvos kamuolys, ir jį supantis žiedas, turi tokį patį raudoną poslinkį.
Tai reiškia, kad objekto greitis yra 12 740 kilometrų per valandą, o tai įrodo, kad abu objektai yra nutolę nuo mūsų vienodu atstumu.
A.Hoagas taip pat manė, kad tai gali būti neįprasta galaktika. Ir su šia teorija jis pataikė tiesiai į dešimtuką.
2002 metais „Hubble“ kosminio teleskopo pagalba pavyko pamatyti „Hoago“ objektą (taip jis yra vadinamas dabar).
Tai tobulos formos žvaigždžių, dulkių ir dujų žiedas, kupinas žvaigždžių spiečių.
Tai patvirtino ir teoriją, kad objektas iš tiesų yra galaktika. Problema tik ta, kad „Hoago“ objektas neturi įprastos spiralinės formos, kurios branduolį sudarytų senos geltonos žvaigždės, kaip kad daugumos galaktikų.
Vietoje to, galaktikos branduolys „kabo“ visiškai atskirai nuo likusios galaktikos dalies. Branduolį nuo jį supančio žiedo skiria net 70 000 šviesmečių erdvės, kuri yra visiškai tuščia.
„Hoago“ objektas nuo mūsų yra nutolęs per 600 milijonų šviesmečių ir yra įsitaisęs „Serpens Caput“ žvaigždyne.
Jo geltonos spalvos branduolys yra nusitęsęs per 24 000 šviesmečių, panašiai kaip ir mūsų Paukščių Tako galaktikos branduolys. Išorinio „Hoago“ objekto žiedo plotis yra 120 000 šviesmečių.
Yra daugiau žiedinių galaktikų, kurios šiek tiek primena „Hoago“ objektą, kadangi jų pakraščiai yra žymiai ryškesni nei jų vidurinės dalys.
Tačiau nei viena jų neturi žiedo, supančio tuščią erdvę, kuri savo ruožtų supa geltonųjų žvaigždžių milžinių branduolį.
Didžioji mįslė mokslininkams yra tai, kaip tokios konfigūracijos žvaigždė galėjo apskritai atsirasti. Mokslininkai tam teikė daug paaiškinimų, bet, deja, visi jie buvo atmesti.
Kitos klasikinės žiedinės galaktikos susidūrė su spiralinėmis galaktikomis ir sujaukė pagrindinės galaktikos gyvavimą. Dėl tokių susidūrimų galaktikos arba išsikraipo, arba susijungia į naują didžiulę elipsės formos galaktiką.
Šie susidūrimai sukuria tankio bangas, kurios, anot kompiuterinių simuliacijų, kartais gali suformuoti ryškų išorinį žiedą. Tačiau kaip paaiškinti žiedą, supantį tuščią erdvę?
Kai kurie mano, kad „Hoago“ objektas atsirado, kai prieš 2-3 milijardus metų, kai maža galaktika skriejo pro didesniąją ir pramušė joje skylę.
Tačiau ši hipotezė yra atmetama, kadangi aplinkui nėra jokios galaktikos, kuri galėjo pramušti tokią skylę, be to, jos branduolys sukasi žymiai lėčiau nei išorinis žiedas.
Vienas mokslininkas mano, kad tokią formą sukuria didžiulis nestabilumas, tačiau tokiu atveju galaktikos forma būtų kaip diskas.
Mokslininkai yra atradę dar keletą panašių galaktikų į „Hoago“ objektą, tačiau jos taip pat turi esminių skirtumų, kaip antai, spiralės struktūros pėdsakus arba spiralės ar disko formos branduolį.
Tad „Hoago“ objektas yra unikalus darinys visoje visatoje.
Lyg to būtų negana, gamta paruošė dar vieną staigmeną. Nepaisant šios galaktikos keistos formos, pačiame „Hoago žiede“ yra dar viena žiedinė galaktika, o tai dar labiau padidina šio darinio unikalumą.
Parengta pagal „Astronomy“
