DI ir karas
Deja, 2024-ieji metai nėra pasaulyje nėra taikos metai. Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau trečius metus, o Gazos ruože, Sudane ir Etiopijoje taip pat vyksta karai. Vykstant visiems šiems konfliktams, tampa vis sudėtingiau stebėti pažeistas ir apiplėštas archeologines radimvietes ir ieškoti pavogtų antikvarinių vertybių. Galbūt 2024 m. pamatysime naujų ir novatoriškų metodų, kaip tai padaryti.
Dirbtinio intelekto programos gali būti naudojamos analizuoti didelės raiškos palydovines nuotraukas, kuriose užfiksuotos išplėštos ar apgadintos radimvietės – ir tai gali būti daroma greičiau ir kruopščiau nei žmogaus akimis. Taip pat galime sulaukti vis sudėtingesnių robotų, kurie pateks į pavojingas vietoves, kurioms gresia didelis sunaikinimo ar apiplėšimo pavojus. Šie robotai galės siųsti vaizdus ir galbūt net atlikti paprastus konservavimo veiksmus. Panašiai gali būti, kad vis dažniau bus naudojamos dirbtinio intelekto programos, kurios galės naršyti po internetą ir identifikuoti artefaktus, kurie, tikėtina, buvo pavogti.
Dirbtinio intelekto programos jau naudojamos archeologinėms vietovėms tirti – pavyzdžiui, naujoms Naskos piešiniams identifikuoti. Panašiai archeologinėms vietovėms stebėti jau naudojami ir robotai – pavyzdžiui, garsusis šuns formos robotas „Spot“, kuris stebi Pompėjos dalis ieškodamas struktūrinių pažeidimų.
Prarastųjų tekstų renesansas
2024 m. gali prasidėti prarastųjų senovinių tekstų paieškos renesansas. 2023 m., sukūrus naujas dirbtinio intelekto technologijas, mokslininkams pavyko perskaityti anksčiau neįskaitomus tekstus, kurie suanglėjo 79 m. išsiveržus Vezuvijaus kalnui. Tarp šių tekstų buvo atrasta dingusi knyga, kurioje aptariama istorija po Aleksandro Makedoniečio mirties – ir tekstas, kuriame minimi purpuriniai dažai. Ši technologija sparčiai tobulėja, ir 2024 m. ta pačia arba naujesne technologija bus galima aptikti daugiau prarastųjų tekstų. Tai galėtų suteikti nemažai naujos informacijos apie senovės pasaulį.
11 000 metų senumo radiniai Turkijoje
Tikėtina, kad 2024 m. Gobekli Tepėje, kurioje gali būti viena seniausių pasaulio šventyklų, ir netoliese esančioje Karahan Tepėje (pietryčių Turkijoje) bus rasta daugiau radinių, kurių amžius sieks apie 11 000 metų.
Gobekli Tepėje yra T formos akmeninių stulpų su raižiniais, o Karahan Tepėje – pastatas su raižiniais, kuris galėjo būti naudojamas iškilmingoms priešistorinėms eisenoms. 2023 m. archeologai šiose vietose atrado nemažai radinių, įskaitant statulą, vaizduojančią milžinišką vyrą, laikantį savo varpą. Kasinėjimai ir analizė tęsiasi, todėl tikėtina, kad 2024 m. išgirsime apie naujus atradimus.
Hadriano sienos radiniai
Magna buvo romėnų tvirtovė netoli Hadriano sienos Didžiojoje Britanijoje. Nors nemaža jos dalis yra išlikusi iki šių dienų, mokslinių kasinėjimų šiame objekte atlikta nedaug – ar bent jau iki šiol. Tačiau archeologai kasinėjimus pradėjo 2023 m. vasarą, o 2024 m., komandai kasantis giliau, tikėtina, išgirsime apie naujus radinius iš šios vietovės. Viena iš galimybių – galima aptikti daug naujų įrašų ar užrašų.
Romėnų Vindolandos tvirtovėje yra išlikę 780 užrašų, tad ir Magnoje tikėtina rasti daug tokių. Didžiosios Britanijos valdžios institucijos deda daug vilčių į kasinėjimus, o Nacionalinės loterijos paveldo fondas skyrė 1,625 milijono Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (apie 1,9 mln. eurų) šiai iniciatyvai paremti.
Ar ne Homo sapiens laidojo savo mirusiuosius?
2023 m. vyko diskusijos, ar hominidai (išskyrus Homo sapiens) laidojo savo mirusiuosius – o 2024 m. galbūt gausime daugiau duomenų, padėsiančių atsakyti į šį klausimą. 2023 m. mokslininkų komandos paskelbtuose parengiamuosiuose straipsniuose teigiama, kad Homo naledi – hominidai, gyvenę prieš 300 000 metų, kurių palaikų rasta Pietų Afrikos urve – laidojo savo mirusiuosius. Tačiau kita mokslininkų komanda tai užginčijo.
O kaip jau lrytas.lt rašė anksčiau, 2023 m. paskelbtame straipsnyje taip pat teigiama, kad įrodymai apie neandertaliečių „palaidojimai su gėlėmis“ Šanidaro urve Irake atsirado ne dėl to, kad H. neanderthalensis ant savo mirusiųjų kapų palikdavo gėlių, o dėl žiedadulkių, kurias natūraliai sunešdavo bitės. Diskusijos apie tai, kokie hominidai, išskyrus Homo sapiens, laidojo savo mirusiuosius, sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio – įskaitant ir Netflix dokumentinį filmą. 2024 m. galime tikėtis daugiau radinių, kurie gali padėti išspręsti šią diskusiją, rašo „Live Science“.
