– Jei trumpai – kaip savais žodžiais apibūdintumėte, apie ką yra ši paroda?
– Tai paroda apie mus, apie gyvybę ir gyvenimą.
Turime puikią tikrų anatominių pavyzdžių kolekciją, kurioje eksponatai išsaugoti pasitelkus plastinacijos technologiją. Kūnai yra išdžiovinti, bekvapiai, o kas svarbiausia – galime juos pastatyti į natūralias, gyvenimiškas pozas, tad žiūrovų tiesiog neįmanoma įžeisti. Priešingai – jie gali prieiti ir susitapatinti su kiekvienu pavyzdžiu, rasti sąryšių su nuosavu gyvenimu.
Pastebėjome, kad dažniausiai žmonės, atėję į šią parodą, sako – „tai visiškai kita, nei įsivaizdavau iš pradžių. Tai padėjo rasti ryšį su manimi pačiu“. Būtent to ir norime pasiekti su „Body Worlds“ – kad kiekvienas, kuris nori sužinoti apie tai, kas mus paverčia žmonėmis, kaip veikia mūsų kūnai – atrastų ryšį su savimi ir geriau suprastų savo pačių poreikius.
Mes savo kūnuose gyvename visą gyvenimą, bet niekada iš arti nepamatome, iš ko esame padaryti – o tai iš tiesų atveria akis. „Jis toks sudėtingas, daugiau nelaikysiu savo kūno savaime suprantama duotybe“, – sako lankytojai.
– Parodos aprašyme sakoma, kad ši paroda įkvepia gyventi sveikiau. Iš kur ateina tas įkvėpimas?
– Būtent tai ir norėjau perteikti šia paroda. Tiesą sakant, turėjome daug apklausų, ir viena buvo labai įdomi – kuri buvo padaryta po pusės metų nuo parodos uždarymo. Joje apie 10 proc. respondentų teigė, kad po apsilankymo parodoje metė rūkyti arba rūko mažiau, o apie 25 proc. teigė, kad daugiau sportuoja, o apie 30 proc. – kad pradėjo rinktis sveiką maistą.
Tad matyt jei staiga pamatai savo kūno vidaus vaizdą, tampi labiau linkusiu suprasti, kokie yra tavo poreikiai, ir kad kūnas yra trapus, o sveikata yra mūsų gyvenimo būdo rezultatas. Ką mes darome – ar ko nedarome – visa tai daro įtaką: ar dažnai drybsote ant sofos, ką valgote, ar sveikai gyvena visa šeima, ar jaučiatės laimingi, o gal neįvertinti. Visa tai iškart daro poveikį. Būtent tai ir norėjau perteikti šia paroda.
– „Body Worlds“ kartą jau lankėsi Lietuvoje. Ką naujo pamatysime šįkart?
– Tai, ką atvežame dabar, yra visai kita eksponatų kolekcija. Taip pat kiekviena paroda turi savo atskirą temą. Praėjusį kartą, jei neklystu, buvo „Gyvenimo ciklas“ – apie tai, kaip senėjama, kaip per gyvenimo ciklą keičiasi kūnas. Šįkart tema – „Širdies istorija“.
Žinoma, parodoje ne viskas griežtai susiję su širdimi – vaikščiodami po parodą galėsite pamatyti ir visus kitus mūsų kūno vidaus organus, yra daug bendros informacijos. Bet dominuoja požiūris iš širdies ir kraujagyslių perspektyvos – nes kiekviena mūsų kūno ląstelė priklauso nuo širdies, o ypač nuo kraujagyslių.
Ir tai tampa labai aišku, kai susiduri su, pavyzdžiui, ateroskleroze. Visa tai gali paveikti daugumos organų funkcijas.
– Koks šios parodos eksponatas jums pačiai labiausiai patinka?
– (Šypsosi) Manęs šito dažnai klausia, bet visada atsakau, kad neturiu vienos specifinio mėgiamiausio ar įdomiausio eksponato. Tačiau yra viena eksponatų grupė, kurią mėgstu – kraujagyslių liejiniai. Tai – išlieta arterijų sistema, ir gali matyti visus kraujagyslių išsišakojimus. Tai taip gražu! Ir jos leidžia suvokti, kiek tai yra trapu – bet man tai yra geriausias gyvybės, gyvenimo atvaizdavimas.
– Kai kurie sako, kad tokios parodos yra neetiškos. Ką pasakytumėte tokiems žmonėms?
– Mano supratimu, kas yra etiška ir kas yra neetiška, nusprendžia visuomenė. Bet mano manymu, svarbiausia suprasti tai, kad visi parodoje eksponuojami pavyzdžiai yra žmonės, kurie dar būdami gyvi, apsisprendė, kad nori to. Mes išpildėme paskutinį jų prašymą – ir bent jau man tai atrodo visiškai etiška.
O kas man dar svarbu kaip kuratorei – kad visa šita paroda yra skirta ne pramogai, tai ne turgus. Priešingai, tai žmonėms suteikia labai gilią patirtį – o geriausias įrodymas, kad „Body Worlds“ yra tikrai etiška, tai lankytojų reakcijos.
Jei kalbame apie orumą – orumas nėra tai, kas galėtų egzistuoti savaime. Tai dalykas, kuris išreiškiamas per kitus. Ir jei būsite parodoje, pamatysite, kaip reaguoja žmonės: jie elgiasi labai pagarbiai, jie neplepa, netriukšmauja – o jei kalbasi, tai pašnibždomis.
Tad man geriausiu parodos etiškumo įrodymu yra lankytojų reakcijos.
– Nuo kokio amžiaus rekomenduotumėte aplankyti „Body Worlds“?
– Manau, kad parodoje drąsiai gali lankytis vaikai nuo 12 metų – bet esu patyrusi, kad čia atvedami ir žymiai jaunesni. Tad jei esate tėvai ir jaučiate, kad jūsų vaikas yra smalsus – nematau jokios priežasties, kodėl nereikėtų jo atsivesti.
Žinoma, kilus klausimams, reikėtų pasiruošti tinkamai į juos atsakyti – bet parodoje nėra nieko gąsdinančio ar atstumiančio. Kaip jau sakiau – sveikata yra mūsų pačių atsakomybė, ir kuo anksčiau tai suprasime, tuo geriau tuo galėsime pasinaudoti.
– Kiek žmonių paaukojo savo kūnus ar organus šiam projektui? Kas tokie jie buvo?
– Mūsų Plastinacijos institutas Hailberge turi kūnų aukojimo programą, ir šiandien joje priskaičiuojame jau 20 000 savanorių. Iš jų apie 2300 jau yra mirę ir jų kūnai jau yra pasiekę mus. Didžioji dalis jų yra vokiečiai – nes mūsų laboratorija yra Vokietijoje – bet po parodos apsilankymo įvairiose šalyse daug žmonių pajunta įkvėpimą tapti donorais.
Didžiąją dalį sudaro vokiečiai ir dėl to, kad sudėtinga po mirties transportuoti kūną į kitą šalį – pavyzdžiui, mes negalėtume padengti kūno gabenimo išlaidų iš Australijos. Bet yra žmonių, kurie patys tuo pasirūpina – nes tiki šio projekto verte, tikslu ir nori, kad jų kūnai vieną dieną taip pat būtų plastinuoti.
Kalbant apie donorų amžių – paprastai laikas, kai žmonės pradeda rimtai galvoti, ką daryti su jų kūnu po mirties, yra virš 60 metų, bet tarp „Body Worlds“ donorų yra ir daug universitetinio amžiaus žmonių.
Taip pat kūnus aukoja ir sunkiai sergantys žmonės – ir jiems tai yra tarsi tam tikras palengvėjimas.
– Šis projektas prasidėjo prieš 25 metus. Ar šiandieninių donorų kūnai yra jau kitokie, nei pirmųjų donorų?
– Taip, šiais laikais sulaukiame daug daugiau žmonių su antsvoriu – žymiai daugiau nei prieš 20 metų. Tad tai yra problema.
– Kūnų plastinavimą išrado ir dabar tai daro jūsų vyras Guntheris von Hagensas. Kaip jį apibūdintumėte?
– (Juokiasi) Guntheris yra pribloškianti asmenybė, jis visada buvo unikalus. Susipažinome, kai baigusi studijas Haidelbergo universitete, pradėjau dirbti Anatomijos fakultete. Jis buvo pakankamai pamišęs vaikinas. Galima būtų pasakyti – jis netiko universiteto aplinkai. Jis dėvėdavo šortus ir paplūdimio šlepetes, kas tais laikais būdavo visiškai nepriimtina (juokiasi).
Bet visa jo poza, nusistatymas – visa tai buvo labai autentiška. Jis visada buvo itin kūrybingas, nors kai kas sakytų – ir išprotėjęs (juokiasi). Ir dar dėl ko jį myliu – jis visada turi stiprų tikėjimą tuo, ką daro – net kai kiti kolegos bando jį atkalbinėti nuo jo užmačių ir sako, kad jam nepavyks.
Jis visada būna įsitikinęs tuo, ką pradeda daryti, įdeda į tai visą širdį ir energiją – taip buvo ir yra su visais projektais, kuriuos jis pradeda. Tiesa, jam ne visada pasiseka (juokiasi), bet žiūrint retrospektyviai – jis tikrai daug ko pasiekė.
– Galbūt G. von Hagensą galima būtų pavadinti biopanku?
– Guntheris visada bandė perstumti ribas. Jis negali pakeisti donoro anatomijos – jis dirba su tuo, kokį donoro kūną gauna – bet jis visada siekė žvelgti į anatomiją unikaliu būdu, ieškoti netipinių skrodimo ir preparavimo principų, naujų būdų atskleisti kūno vidų. Būtent dėl to daugelis mūsų eksponatų yra preparuoti visiškai unikaliai – taip, kaip nepamatysi jokioje anatomijos knygoje.
Ir visa tai įgalina plastinacija, kuri smarkiai skiriasi nuo kitų kūno preparavimo metodų – ji minkštąjį audinį paverčia kietu. Paprastas raumens audinys yra minkštas, jis negalėtų išstovėti stačias – o plastinacija leidžia jį paversti kietu, jis gali atlikti laikančiąją funkciją – ir tai atveria duris tam, ką Guntheris vadina „išplėstuoju preparavimu“ (angl. dissection by expansion): leidžia sukurti erdves, į kurių vidų tampa įmanoma pažvelgti.
Ir jam visa tai yra labai svarbu, atrasti kūrybingus kelius, kaip atskleisti kūną ir parodyti jį iš kitos perspektyvos.
– Jis pats irgi yra išreiškęs norą po mirties būti plastinuotu. Bet turbūt gerai pažįstant jį, jums toks noras nebuvo didelis siurprizas?
– O, jis apie šį savo norą pranešė netrukus po to, vos tik mes susipažinome (juokiasi). Jis paklausė manęs – ar tu, Angelina, būsi ta, kuri kada nors mane plastinuos? Žinoma, iš pradžių sakydavau – Guntheri, tu išprotėjai, aš niekada to nedarysiu! Bet vėliau supratau, kad tai būtų visų jo gyvenimo pasiekimų įprasminimas. Ir galiausiai jis pažadėjo, kad prieš plasitnaciją dar galėsiu jį laikyti užšaldytą – bet tik metus, nes po ilgesnio laiko tarpo jo kūnas patirtų šalčio nudegimus.
Ilgus metus atsikalbinėjau, sakiau – ne, Guntheri, aš to tikrai nedarysiu – bet per visą tą laiką supratau, kaip jam tai yra svarbu.
Tad žiūrėsim, kaip čia bus. Juk laikas dar neatėjo. Negaliu atmesti ir to varianto, kad man tai bus pernelyg sunku – bet pasistengsiu padaryti geriausia, ką galiu. Na ir žinoma, tokio darbo negalėčiau padaryti visiškai viena, man reikėtų ir mūsų laboratorijose dirbančių profesionalų pagalbos. Tad man tai yra labai sunki ir ypatinga užduotis – bet ji turi būti padaryta.
– Dar vienas tokios parodos priešininkų argumentų – kad sudaiktinate kūną, apnuoginate fiziologiją ir atskiriate ją nuo, tarkime, dvasios ar sielos. Ką atsakytumėte į tai – kad orientuojatės tik į anatomiją?
– Nesutinku, kad orientuojamės tik į kūną. Kūnas yra gyvenimo atspindys. Ypač temos, kurias sukūriau parodai – jos stipriai susijusios su žmonių gyvenimais. Žmonės neateina pasižiūrėti vien lavonų – lavonas savaime yra labai neįdomus dalykas, nebent jis pamoko kažko vertingo apie mūsų gyvenimus. Ir būtent tą „Body Worlds“ ir daro.
Ir net jei paroda orientuotųsi vien į fiziologiją – tai yra paroda, kokiose paprastai praleidi kažkur apie valandą ar pusantros. O net kai nueini į meno parodą – juk gi nesitiki, kad ji apims visą meno pasaulį, paprastai ji apima tik tam tikrą sritį. Tad manau, tas pats principas veikia ir anatomijos parodai.
Esu giliai įsitikinusi, kad „Body Worlds“ nėra paroda tik apie fiziologiją. Nes kai matai šios parodos lankytojų veidus, tikrai pamatai, kaip giliai jie sujaudinti, kaip jie pradeda galvoti apie savo gyvenimus. Jie žiūri į eksponatus, bet visiškai kitais būdais atpažįsta save. Tad kaip tai galėtų būti vien apie kūną? Visa tai yra apie mus.
– Tad koks būtų jūsų paskutinis žodis parodos lankytojams – kodėl jie turėtų aplankyti šią parodą, ko joje galima tikėtis?
– Ateiti verta, nes kiekvienas iš mūsų turime kūną (šypsosi). Manau, kad apsilankymas šioje parodoje bus labai stipri, įgalinanti patirtis – iš arti pamatyti, iš ko mes esame padaryti. Kiekvienas mūsų veiksmas, jausmas ir patirtys priklauso nuo mūsų kūno.
Šiais laikais mes jau esame įpratę galvoti, gyventi skaitmeniškai – bet mūsų kūnas yra analoginis, ir turi tam tikrus poreikius, o suvokti visa tai – labai galinga patirtis. Nes mes savo kūno radikaliai nepakeisime – bent jau artimiausiu metu.
Paroda „Body Worlds“ nuo gruodžio 4 iki 30 dienos eksponuojama Kaune, prekybos centre „Mega“. Daugiau informacijos apie parodą galima rasti svetainėje bodyworlds.lt
