Gyvename informacija permerktame pasaulyje, kur naujienos skverbiasi iš visur – iš televizoriaus, radijo, kompiuterio, išmaniojo telefono, ne tik iš naujienų laidų, bet ir socialinių tinklų. Be to, „blogas“ naujienas neretai lydi ir nemalonios ar bauginančios nuotraukos, vaizdo įrašai.
Mokslininkai ir tyrėjai sutaria, kad nuolatinis žiaurumo „vartojimas“ negali nepaveikti žmogaus. Nuolatinio svetimų traumų stebėjimo negatyvus poveikis paplitęs ir gerai žinomas, tarkime, tarp medicinos darbuotojų. Psichologinės reakcijos, kylančios dėl kontakto su kenčiančiais žmonėmis, vadinamos „netiesioginiu traumavimu“.
Duodama interviu „New York Times“, psichologė Anita Gadhia-Smith pažymi, kad žiaurumo įtaka psichikai individualus dalykas, tačiau daugumai mūsų labiausiai tikėtini du efektai. Viena vertus, tai jautrumo sumažėjimas, iš kitos pusės – stiprėjantis pažeidžiamumo ir bejėgiškumo jausmas.
Bradfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai atliko eksperimentą: 189 suaugusiems savanoriams rodė naujienas, vaizduojančias žiaurias scenas, įskaitant ir 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktus JAV. Po to mokslininkai apklausė eksperimento dalyvius, ieškodami potrauminio streso sindromo (PTSS) ir netiesioginio traumavimo požymių. Paaiškėjo, kad 22 proc. eksperimento dalyvių matytos naujienos sujaudino taip, kad jų būsena tapo panaši į PTSS, nors patys jie tuose traumuojančiuose įvykiuose nedalyvavo ir apie juos sužinojo iš naujienų kanalų. Kuo daugiau neigiamų siužetų žmogus stebėjo, tuo stipriau buvo veikiama jo psichika. Tokia įtaka labiausiai paveikė ekstravertus.
Kito, JAV po rugsėjo 11-osios teroristinių aktų atlikto, tyrimo išvada tokia pati: siužetų apie teroristinius aktus stebėjimo per televizorių užtenka, kad kai kuriems žmonėms pasireikštų PTSS simptomai – nerimas dėl būsimų atakų ir sumažėjęs pasitikėjimas savimi. Šių simptomų pasireiškimo stiprumas irgi tiesiogiai priklausė nuo naujienų žiūrėjimo trukmės.
Pačius žurnalistus, vykdančius savo pareigas ir nušviečiančius baisius įvykius, o taip pat galinčius matyti necenzūruotus smurto vaizdus, šio fenomeno destruktyvumas irgi veikia: jiems pasireiškia nerimas, psichologiniai ir socialiniai sutrikimai, somatizacija (kūniškų simptomų pasireiškimas, susijęs su neigiamomis emocijomis), depresija ir didesnis potraukis alkoholiui.
Britų psichologas Grahamas Davey'is, besispecializuojantis žiaurumo vaizdavimo medijose įtakos tyrime, taip pat pabrėžia, kad blogų naujienų gausa stiprina stresą, nerimą, depresiją ir netgi PTSS. Kaip jis sako, kai matome naujienas apie smurtą ir mirtį, sustiprėja ir atrodo rimtesnės mūsų pačių baimės. Tokį nerimą sunku kontroliuoti ir jo žala didesnė. Be to, prastos naujienos daro įtaką ir mūsų pačių požiūriui į aplinkinį pasaulį: nerimaudami ar nusiminę, mes pasąmoningai nusiteikiame nemaloniems įvykiams ir netgi į neutralius įvykius reaguojame kaip į negatyvius. Taip atsiduriame užburtame rate.
Ar kaip nors galime pasipriešinti neigiamam blogų naujienų poveikiui? Dauguma patarimų šia tema labai akivaizdūs: jei žiaurumo scenos žiniasklaidoje mus traumuoja, reikia mažiau jų stebėti. Tam siūloma persijungti į „pozityvią žurnalistiką“: kai kurios žiniasklaidos priemonės, tarkime, „Huffington Post“ ar „Positive.News“, specialiai susitelkia į pozityvias naujienas. Kiti siūlo išvis kuo mažiau vartoti naujienų: šveicaras rašytojas ir verslininkas Rolfas Dobelli tikina, kad naujienos – prarastas laikas, jas reikia mokėti tinkamai skaityti (atsijoti detales, žurnalistų sutirštintas spalvas, pridėtas įspūdžio sustiprinimui), jos sukelia priklausomybę ir iš tiesų mūsų gyvenimui nieko neduoda.
Nepasirengusiems sąmoningai atsisakyti viso aplinkinių įvykių spektro, specialistai rekomenduoja suvokti naujienų keliamas emocijas, nepamiršti apie neigiamą jų įtaką ir atidžiai vertinti gresiančių įvykių riziką – pavyzdžiui, atminti, kad tikimybė žūti dėl teroristinio akto yra itin maža. Be to, tyrėjai akcentuoja, kad traumuojantis naujienų poveikis labiau pasireiškia tiems, kas ir šiaip labiau linkęs į depresiją, nerimą ir prislėgtą nuotaiką.
Parengta pagal Slon.ru inf.
