Taigi, kas yra „Forst Solis“? Tai yra „indie“ žaidimas su tokiems žaidimams būdinga kaina – 30 eurų, perkant jį tiesiogiai iš „PlayStation“ ar „Steam“ parduotuvių. Žinoma, ši kaina iš karto indikuoja ir tam tikrą žaidimo mastą – „Fort Solis“ galima net ir neskubant pereiti vos per 6 valandas, o žaismo prasme čia mes daugiau vaikščiosime bei dalyvausime stebėtojo teisėmis – tačiau žaidimas vis tiek sugeba nustebinti bei įsiminti. Kita vertus, teisybės dėlei reikėtų nesureikšminti šioje apžvalgoje vartojamo žodžio „žaidimas“ ir traktuoti „Fort Solis“ tiesiog kaip interaktyvią vaikščiojimo po Marse patirtį, kuri, nors kaip žaidėjas ir negausime pašaudyti ateivių, vis tiek yra labai įtrauki.
Mistinis detektyvas Marse
„Fort Solis“ yra viena labai ilga naktis Marse, o viskas prasideda kai du personažus – Jacką ir Jessicą – pasiekia pagalbos šauksmas iš netoliese esančios stoties. Iš karto verta pastebėti, kad abu šiuos personažus įgarsino tikri veteranai – Jessica savo balsą pasiskolino iš aktorės Julia Brown, o Jacką įgarsino Rogeris Clarkas, visiems žaidėjams jau geriau žinomas kaip Arthuras Morganas iš žaidimo „Red Dead Redemption 2“. Vyšnaite ant torto tampa kiek vėliau žaidime pasirodantis Wyattas, kurį įgarsino absoliuti kompiuterinių žaidimų legenda Troy Bakeris.
Taigi, „Fort Solis“ turime tikrai solidų aktorių ansamblį, kurie puikiai perteikia visą istoriją ir tą daro maksimaliai natūraliai. Įsimena tiek tos akimirkos, kai personažai vienas kitą traukią per dantį, tiek tos, kur pirmuoju smuiku ima griežti įtampa. Apskritai, „Fort Solis“ atrodo ir skamba kaip koks geras, rimtas „Netflix“ ar kitų platformų serialas, o gerą ir autentiškai atrodantį serialą Marse sukurti yra tikrai ne itin lengvas darbas.
Įspūdinga grafika
Būtent atmosfera – dar vienas reikšmingas „Fort Solis“ kūrėjų pasiekimas. Jie žaidime sugebėjo labai tiksliai perteikti tą subtilią Marso estetiką. Nesant žmonėms, viskas tylu, pamėkliška, o pats stoties ir Marso paviršiaus tyrinėjimas yra labai atmosferiškas. Taip pat vienas iš pagrindinių „Fort Solis“ akcentų – pati grafika, sukurta naudojant „Unreal 5“ variklį, kuris pasižymi nuostabiais apšvietimo efektais. Kūrėjai tą suprato ir puikiai išnaudojo, todėl tyčia mus palydi į tamsius tunelius, siaurus koridorius ar negausiai apšviestas aplinkas.
Būtent stoties tyrinėjimas ir tampa viena įsimintiniausių patirčių žaidžiant „Fort Solis“, ypatingai kai šį aplinkų tyrinėjimą sumaišai su nenuspėjama bei puikiai išplėtota istorija. Tiesa, dalykas, kuris gali nustebinti ar net suerzinti ne visai kantrius žaidėjus yra veikėjo vaikščiojimo greitis. Jis vaikščioja tikrai lėtai. Jei reikėtų lyginti, jo vaikščiojimo tempas prilygsta greičiui, kuriuo einame link stomatologo kabineto, todėl bežaidžiant teks pasitikrinti savo kantrybę.
Bėgti ar kaip nors pagreitinti savo veikėjo būdų nebus – tačiau taip yra todėl, kad kūrėjai norėjo bent tokiu būdu pailginti savo žaidimą. Taip pat gaila, kad žaidėjams neleidžiama nors kiek pavairuoti įspūdingo Marso automobilio, kuriuo važiuoja personažai – tenka tik stebėti ir galvoti, kad jei bus tęsinys – kūrėjai privalo šią klaidą ištaisyti.
Nuo siaubo prie pokštų
Beje, smagu ir tai, kad nors žaidime nėra veiksmo ar kitokių žaismo elementų, kūrėjai sugeba sukurti net siaubo filmams būdingą atmosferą. Čia, bevaikštant apleistas stoties koridoriais, lengva krūptelėti ar pasijausti nejaukiai. Kita vertus, kūrėjai pasirūpino ir įtampą malšinančiais momentais, kurių metu Jackas užsikalba su Jessica, atranda kitų stoties darbuotojų asmeninius kompiuterius bei įrašus ar tiesiog sustoja paspręsti Rubiko kubo ar pasmūgiuoti į kriaušę.
Tiesa, bendrą jausmą žaidžiant kiek apkartina „quick time events“ sprendimai, kurių metu turėsime labai greitai nuspausti įvairius mygtukus. Kartais jie pasitaiko visai ne laiku ir jų paprasčiausiai nespėsime nuspausti. Taip pat atrodo, kad visais atvejais nenuspaudus laiku mygtukų – vis tiek viskas bus gerai ir žaisime toliau, tad norom nenorom imi galvoti, ar šio sprendimo žaidimui apskritai reikėjo.
Lygiai tai pasakytina ir apie minižaidimus, kurie suveiks bandant atrakinti duris ar „nulaužti“ pavienius įrankius. Smagumo tokie žaidimai neprideda, kita vertus – jų per visą žaidimą vos keli, tad atsibosti ar įkyrėti jie taip pat nespėja.
Verdiktas
Taigi, „Fort Solis“ – itin vykęs pirmasis lenkų studijos „Fallen Leaf“ žaidimas. Norisi tikėti, kad jis bus pastebėtas žaidėjų bei gaus pakankamai dėmesio tam, kad ši Varšuvoje įsikūrusi kūrėjų komanda galėtų sukurti kažką dar didesnio bei įsimintinesnio.
Kita vertus, kaip debiutiniam žaidimui „Fort Solis“ yra daugiau nei įspūdingas nuotykis, todėl visi žaidėjai, kurie mėgsta įdomias istorijas, žaidimus ar filmus apie Marsą – arba nebijo žaidimų, kuriuose nėra veiksmo – tikrai turėtų bent jau išbandyti „Fort Solis“. Nors mažiau ištiražuotas, jis tikrai įsimena ir, tikėtina, nustebins labiau nei kai kurie kiti dideli žaidimai.
Kita vertus, jei kompiuterinis žaidimas jums pirmiausiai reiškia tai, kad jame galėsite priimti daug sprendimų, gausite veiksmo ar ne mažiau 10 valandų trunkantį nuotykį, „Fort Solis“ geriau nesirinkti.
