Per tris mėnesius du „Jak-52“ lakūnai – priekyje sėdintis pilotas ir gale sėdintis šaulys – numušė mažiausiai 12 rusų bepiločių orlaivių – jei tikėsite žymėmis, kurias įgula nusipiešusi ant savo seno 1970-ųjų metų lėktuvo šono.
„Ar ne laikas jį numušti?“ – rašo vienas rusų tinklaraštininkas.
Tačiau rusų problema yra ta, kad „Jak-52“ sunku numušti dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jis yra tokia veiksminga platforma šautuvu ginkluotam įgulos nariui, šaudančiam į netoliese skrendančius dronus. „Jak-52“ yra tvirtas ir nepastebimas.
Sraigtiniais varikliais varomas „Jak-52“ nepalieka ryškaus pėdsako Rusijos tolimojo nuotolio oro gynybos baterijų radarų ekranuose. Ir net jei „Jak-52“, tarkime būtų taranuotas bepiločiu, kurį lėktuvas medžioja, įgula vis tiek tikriausiai galėtų jį nutupdyti.
Anksčiau šį mėnesį kitas rusų tinklaraštininkas skundėsi, kad virš Odesos miesto pietų Ukrainoje „Jak-52“ įgula „šaudo į mūsų bepiločius orlaivius kaip tire“.
Ir rusams tai nėra nauja problema. Matyt, ieškodami efektyvaus būdo, kaip sunaikinti 100 000 dolerių kainuojančius rusų bepiločius orlaivius, nešaudant į juos 4 milijonus dolerių kainuojančiomis raketomis „Patriot“ (ar kita brangia oro gynybos amunicija), balandį ukrainiečiai pradėjo kilti į orą su „Jak-52“, manevruodami šaudymo atstumu nuo įsibrovusių bepiločių orlaivių – ir naikindami juos ore.
Tai pasiteisino taip gerai, kad šio mėnesio pradžioje Ukrainos žvalgybos direktoratas pradėjo mokyti šaulius medžioti rusų bepiločius iš vietoje pagamintų sportinių lėktuvų „Aeroprakt A-22“. Sėkmingos „Jak“ įgulos medžioklės įkvėpė visiškai naują kovos su dronais taktiką.
Rusai praranda kantrybę, nes jų nuostoliai vis didėja. „Jak-52“ skraido virš Odesos ir labai efektyviai savaitę numušinėja mūsų žvalgybinius bepiločius, sukeldamas juoką kai kuriuose sluoksniuose, – rašo tinklaraštininkas. – Bepiločių orlaivių operatoriams ir mums tai jau seniai nebejuokinga“.
Tačiau neaišku, ką Rusijos kariuomenė gali dėl to padaryti. „Jak-52“ patruliavimo zona yra mažiausiai už 80 kilometrų nuo artimiausios Rusijos pozicijos. Tačiau artimiausios rusų priešlėktuvinės gynybos baterijos tikriausiai yra gerokai toliau – nes ukrainiečių bepiločių ir raketų antskrydžiai ir toliau mažina jų skaičių bei tolina jas nuo fronto linijos.
Bet kuriuo atveju. „Jak-52“ gali būti sunku aptikti. Viename 1976 m. atliktame tyrime nustatyta, kad „Cessna 172“ – propelerinio lėktuvo, savo dydžiu ir forma panašus į „Jak-52“ – tam tikru kampu radarų skerspjūvis yra mažesnis nei kvadratinis metras. Tai yra ketvirtadalis tipinio naikintuvo radaro skerspjūvio.
Rusijos operatoriai, valdantys tuos pačius dronus, kuriuos medžioja „Jak-52“ įgula, gali bandyti taranuoti Ukrainos lėktuvą. Ir tai nebūtų precendento neturintis atvejis – per 28 mėnesius trunkantį Rusijos plataus masto karą su Ukraina Rusijos ir Ukrainos įgulos ne kartą numušė priešingos kariaujančios pusės bepiločius, įsirėždamos į juos savo pačių bepiločiais.
Tačiau vienas dalykas – du dronai, kurių kiekvienas sveria vos po kelis kilogramus: vienas iš jų gali sunaikinti kitą. Tačiau jei 20 kilogramų sveriantis stebėjimo dronas „ZALA“ atsitrenktų į 1,5 tonos sveriantį Jak-52 – žala nebūtų katastrofiška, rašo „Forbes“.
