Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „war_home“.
Pranešama, kad pirmoji raketos kovinė galvutė išliko didelės sprogstamosios galios, o antroji kovinė galvutė buvo transformuotą į kasetinę. Tai reiškia, kad kovinė galvutė yra sudaryta iš kelių ar keliolikos komuliacinių, padegamųjų, skeveldrinių ir kt. kovinių elementų. Paprastai tariant – tai sprogmuo, kuris aplinkoje paskleidžia daugybę daug mažesnių sprogmenų.
Kasetiniai ginklai gali pasitarnauti tada, kai absoliutus tikslumas nėra įmanomas – pavyzdžiui, atakuojant augmenijoje pasislėpusius taikinius. Net jei vienas taiklus smūgis dėl prasto matomumo nėra įmanomas, dauguma mažesnių elementų greičiausiai pasieks taikinį.
Kaip anksčiau pranešė leidinys „Defense Express“, sumontuoti antrąją kovinę galvutę raketoje tapo įmanoma sumažinus degalų bako dydį, todėl raketos veikimo nuotolis sutrumpėjo nuo 5500 iki beveik 2250 kilometrų.
Šis pakeitimas leido įmontuoti papildomą kovinę galvutę ir kartu išlaikyti operacinį raketos pajėgumą.
Nors degalų bako dydžio sumažinimas riboja raketos veikimo nuotolį, tai neturi didelės įtakos jos operaciniam veiksmingumui Rusijos kare prieš Ukrainą. Net ir sumažėjus nuotoliui, „Kh-101“ išlaiko dideles manevravimo galimybes, todėl potencialūs taikiniai Vakarų Ukrainoje vis dar yra pasiekiami.
Sprendimas į raketą „Kh-101“ integruoti dvigubas kovines galvutes pirmą kartą buvo paviešintas 2024 m. sausį, tačiau iki šiol antroji raketos kovinė galvutė buvo tokia pati kaip ir pirmoji – didelės sprogstamosios galios, o ne kasetinė.
Tai pirmas kartas, kai Rusija prieš Ukrainą panaudojo „Kh-101“ su kasetine kovine galvute.
Pažymima, kad anksčiau iš Rusijos ikigarsinių raketų arsenalo tik „Kh-59“ turėjo kasetinę kovinę galvutę.
Parengta pagal „Militarnyj“ ir kitus šaltinius.
