Praėjusią vasarą Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą, kuris pasiekė tik nedidelės sėkmės prieš Rusijos kliūčių ruožus. Konfliktui įžengus į trečiąją kovų vasarą, tikimasi dar vieno pokyčio: kad Rusija atnaujins puolimą, o Ukraina atitinkamai pritaikys savo gynybos strategiją, rašo „Forbes“.
Šiuo metu Rusijos pajėgos vykdo formavimo operacijas, kurios sudaro sąlygas naujam puolimui, kuris vasaros pradžioje greičiausiai pasieks visą pajėgumą. Šios formavimo operacijos apima daug raketų ir bepiločių orlaivių smūgių Ukrainai, daugiausia dėmesio skiriant energetikos objektams. Šiais smūgiais siekiama dviejų tikslų: pakirsti Ukrainos moralę ir susilpninti augančią Ukrainos gynybos pramonės bazę. Neturėdama elektros energijos, Ukrainos gynybos pramonė negalės kurti ir diegti itin svarbios bepiločių orlaivių ir elektroninės kovos įrangos, reikalingos jos kariuomenei prieš šios vasaros puolimą. Ant žemės Rusija deda dideles pastangas siekdama užimti užimtų Časiv Jaro miestą Donecko srityje. Rusijos pažangą tame regione riboja Ukrainos gynybinės linijos, susietos su keliais „miestais-tvirtvėmis“.
Šiuos miestus ukrainiečiai stipriai įtvirtino, todėl Rusijos pajėgoms bus sunku juos užimti, jei prieš tai neužims Časiv Jaro. Užėmę šį miestą, rusai turėtų operacijų bazę, iš kurios galėtų pulti Kostiantynivką – miestą, kuris sudaro pietinį Ukrainos gynybinės linijos pakraštį. Jie taip pat atsidurtų atstume, leidžiančiame atakuoti kitą – Družkivką. Tokiu atveju Rusijos pajėgos galėtų prasiveržti pro pietinę Ukrainos gynybinės linijos dalį ir užimti didelę teritoriją regione.
Vienas Ukrainos vadas taip pat pabrėžė Časiv Jaro išlaikymo svarbą, teigdamas, kad rusai siekia jį užimti iki gegužės 9 d.
Vykstant šiems veiksmams, Rusija taip pat stiprina savo pajėgas, aprūpina fronto dalinius personalu ir įranga. Be to, Rusijos gynybos pramonės bazė kuria naują amuniciją ir įrangą, sparčiai perduodama pagrindines technologijas į kareivių rankas. Be to, dedamos pastangos remontuoti apgadintas transporto priemones – ypač tas, į kurias nukreipti Ukrainos tikslieji bepiločių orlaivių smūgiai, kurie paprastai apgadina, bet nesunaikina mašinas. Kad Ukraina galėtų apsiginti nuo šio puolimo, jai reikia keisti savo strategiją. Ukraina, panašiai kaip ir Rusija, kažkiek laikosi sovietinės doktrinos, kurioje daug dėmesio skiriama artilerijai. Pagal šią doktriną pėstininkų ir šarvuočių elementai visų pirma skirti apsaugoti artilerijos elementus, kurie yra išdėstyti pagrindinėse pozicijose. Tuomet artilerija, koordinuodama veiksmus bepiločiais, elektroninės kovos priemonėmis ir priešakiniais stebėtojais, taikosi į savo priešininkus: taip ji gali padaryti didelę žalą ir priversti priešą pasitraukti iš teritorijos.
Tačiau Ukrainai gali tekti keisti strategiją ir imtis naujų veiksmų, galbūt pasitelkiant taktiką, labiau atitinkančią JAV karinę doktriną. Šis pokytis pabrėžia gynybinius veiksmus, kuriais stabdomas priešo progresas, kartu išlaikant gebėjimą greitai pereiti į puolimą – kad Ukraina galėtų pramušti skyles ištemptose Rusijos linijose. Toks puolimas būtų nukreiptas ne tik į silpnesnes Rusijos puolimo dalis, bet ir į Krymo pusiasalį. Tai savo ruožtu leistų Ukrainos pajėgoms apsupti Rusijos pajėgas, sutrikdytų Rusijos dinamiką ir padėtų Ukrainai susigrąžinti iniciatyvą mūšio lauke. Svarbu tai, kad ši taktika mažiau remtųsi artilerija, o daugiau – manevriniais elementais, tokiais kaip šarvuočiai ir pėstininkai.
Šį Ukrainos strategijos pokytį atspindi naujausių Vokietijos ir Jungtinių Valstijų pagalbos paketų turinys. Nors į paketus buvo įtraukta amunicija ir kiti daiktai, kurie būtų naudingi kuriant gynybinę poziciją, juose taip pat buvo įrangos, kuri pirmiausia naudojama puolamosioms operacijoms. Visų pirma, šiuose pagalbos paketuose buvo daug išminavimo įrangos, įskaitant nuotoliniu būdu valdomas išminavimo sistemas, išminavimo plūgus ir kliūtims šalinti skirtus sprogmenis. Šie daiktai leistų ukrainiečiams veržtis gilyn į Rusijos linijas. Karui tęsiantis, abi pusės stengiasi užsitikrinti taktinių pranašumų, panaudodamos savo stipriąsias puses.
Rusijos pajėgos gali pasigirti didesnėmis kovinėmis pajėgomis ir gausia amunicija – o tai suteikia joms didelę ugnies galią atnaujintam puolimui. Ukrainos kariuomenė, priešingai, yra suformavusi tvirtą gynybinę liniją, kuri kels iššūkių į priekį besiveržiančioms Rusijos pajėgoms. Tačiau Ukrainai teks keisti savo strategiją, tuo pat metu išlaikant gynybinę poziciją ir kontratakuojant, kad pralaužtų Rusijos linijas. Abi kariuomenės ir toliau plėtos savo strategijas, atsižvelgdamos į mūšio lauko dinamiką kartu su nuolat kintančiu pasauliniu socialiniu ir politiniu klimatu, rašo „Forbes“.
