Rusijos karybos ekspertas Dmitrijus Boltenkovas praneša, kad atnaujintą flotilę turėtų sudaryti įvairūs kariniai laivai, įskaitant upinius minininkus, šarvuotus laivus, artilerinius katerius ir desantinius laivus. Tikimasi, kad ši sudėtis atitiks istorinę Rusijos karinio jūrų laivyno praktiką – o tai reiškia, kad įvairūs jūrų daliniai bus integruoti į tai, kas greičiausiai bus organizuota kaip atskiras batalionas. Prognozuojama, kad flotilės operacijų sąranga atspindės Antrojo pasaulinio karo metais TSRS taikytą karinę taktiką. Numatoma, kad veikla apims kovą su priešo laivais, karinių pajėgų dislokavimą ir strateginių atramos taškų palei Dniepro upę sukūrimą, sukuriant priešakines prieigas ir (jei įmanoma) persikėlimą per upę – o tai prilygsta 1943 m. vykdytiems strateginiams veiksmams.
„A-222 Bereg“ artilerijos įvedimas į flotilę skirtas Rusijos strateginiams pajėgumams Dniepro regione ir gretimose teritorijose padidinti. Tokiu būdu taip pat siekiama pasipriešinti tokių sąjungininkių kaip Švedija ir Nyderlandai Kijevui teikiamai jūrinei pagalbai. D. Boltenkovo įžvalgos leidžia manyti, kad tai yra apskaičiuotas Rusijos žingsnis, kuriuo siekiama atgrasyti nuo užsienio karinės jūrų paramos Ukrainai ir atkurti savo dominavimą Dniepro regione.
2024 m. kovo 20 d. gynybos ministrui Sergejui Šoigu paskelbus apie Rusijos Dniepro flotilės atkūrimą, baigėsi ilgai trukusios diskusijos dėl tokios flotilės reikalingumo ir vaidmens Rusijos ginkluotosiose pajėgose, pabrėžiant jos suvokiamą strateginę vertę.
Rusijos atkurtą Dniepro flotilę galima vertinti tiek istoriniu, tiek strateginiu požiūriu. Istoriniu požiūriu Dniepro flotilė nuo pat pirmojo jos įkūrimo 1737 m. buvo kelis kartus pertvarkyta, pabrėžiant strateginę upių laivynų reikšmę kontroliuojant gyvybiškai svarbius vandens kelius, kurie yra būtini transportui ir aprūpinimui konfliktų metu. Flotilė vaidino svarbų vaidmenį įvairiomis istorinėmis aplinkybėmis – ypač per Antrąjį pasaulinį karą, kai ji rėmė karines operacijas Dniepro upe, taip parodydama strateginę upės reikšmę palengvinant judėjimą ir logistiką.
Per visą istoriją Dniepro flotilė buvo perkurta mažiausiai penkis kartus – o tai rodo Rusijos strateginę reikšmę operacijoms Ukrainos upių keliuose. Iš pradžių, 1737 m. sausio 4 d., Senato dekretu suformuota flotilė turėjo įvairių įsikūnijimų, ypač 1788 m., kai ją vėl subūrė tokie vadai kaip amerikietis Johnas Paulas Jonesas ir prancūzas Charlesas Henri Nicolas Otho de Nassau-Siegenas. Ji aktyviai dalyvavo istoriniuose įvykiuose – pavyzdžiui, mūšyje prie Očakovo. Vėlesni junginiai buvo formuojami atsižvelgiant į konkrečius karinius poreikius – pavyzdžiui, per pilietinį ir Antrąjį pasaulinį karą, kas tai rodo, kad konfliktų laikotarpiais laivynas vėl buvo aktyvuojamas. Po Antrojo pasaulinio karo įvykių flotilė buvo išformuota, o jos parkas pertvarkytas, taip prisidedant prie upių divizijos įkūrimo Pinske, Baltarusijoje, po TSRS iširimo.
Dniepro flotilės atkūrimas įvyko pasikeitus regiono saugumo dinamikai, ypač susijusiai su Ukraina. Ukrainos karinių jūrų pajėgų įkūrimas prie Dniepro, reaguojant į konfliktą su Rusija, atspindi platesnio masto karinius ir strateginius skaičiavimus, kai Dniepro upė išlieka svarbiu geografiniu ir strateginiu turtu, o specializuotos flotilės buvimas padidina bet kurios kariuomenės pajėgumus, susijusius su mobilumu, tiekimu ir operaciniu lankstumu šiame svarbiame vandens kelyje. Todėl Dniepro flotilės atkūrimas rodo Rusijos strateginius tikslus ir operacinius prioritetus, susijusius su dabartiniais aprūpinimo iššūkiais ir operaciniais tikslais Dniepro regione.
„A-222 Bereg“
„A-222 Bereg“ yra Sovietų Sąjungos sukurta pakrančių artilerijos sistema, skirta ginti pakrantes nuo galimų amfibinių antpuolių. Pradėta kurti XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje, jos konstrukcija orientuota į savaeigę sistemą, galinčią greitai ir dideliais atstumais atakuoti didelius ir mažus jūrinius taikinius. Šie taikiniai apima laivus, judančius dideliu, iki 100 mazgų (daugiau kaip 180 km/h) greičiu, taip pat sausumos taikinius.
Sistemos pagrindą sudaro 8x8 „MAZ-543M“ sunkvežimis su bokšteliu, kuriame sumontuotas 130 mm pabūklas „AK-130“. Ši artilerijos sistema gali pasisukti 240 laipsnių kampu ir pakilti nuo -5 iki +50 laipsnių kampu, todėl maksimalus šaudymo nuotolis siekia 27 km. Pabūklas gali naudoti ir standartinius, ir lazeriu valdomus sviedinius, turi pusiau automatinį užtaisymą, o jo šaudymo greitis yra 10–12 šovinių per minutę. Operatyviam naudojimui reikalinga aštuonių žmonių įgula.
„Bereg“ turi pagalbinį energijos šaltinį, sudarytą iš dviejų dyzelinių generatorių, kuris tiekia energiją visoms sistemoms, kai pagrindinis variklis išjungiamas dėl slaptumo priežasčių arba siekiant taupyti degalus. Ši funkcija yra sistemos konstrukcijos dalis, skirta išlaikyti parengtį ir operacinį efektyvumą, nepriklausomai nuo pagrindinio variklio.
„A-222 Bereg“ konstrukcija leidžia jį greitai dislokuoti pakrančių zonose, kurios gali būti pažeidžiamos dėl netikėto išsilaipinimo, o taikinio aptikimo spindulys siekia iki 30 km. Sistema gali pradėti šaudyti per 3–5 minutes nuo tada, kai pasiekia poziciją – tam pasiruošti padeda keturių hidraulinių domkratų, skirtų stabilizavimui, dislokavimas. Nepaisant didelio 43,7 t svorio ir palyginti nedidelio maksimalaus 60 km/val. greičio, kurį lemia 525 arklio galių dyzelinis variklis, „Bereg“ 8x8 važiuoklė užtikrina įvairioms vietovėms pritaikytą visureigio pravažumą, kurį papildo centrinė padangų pripūtimo sistema, užtikrinanti geresnį judrumą minkštoje dirvoje. Be to, sistemą galima gabenti dideliais kariniais krovininiais orlaiviais – tokiais kaip „An-22“ ir „Il-76“.
Standartinį operatyvinį vienetą – arba bateriją – paprastai sudaro 6–8 „A-222 Bereg“ vienetai, mobilus centrinis postas, kuriame įrengta valdymo sistema „MP-195“, ir vienas ar du pagalbiniai automobiliai, skirti kovinėms užduotims atlikti, aprūpinantys energija (2x30 kW galios įrenginiai), mini valgykla ir pagalbine įranga. Kiekvienoje transporto priemonėje yra 7,62 mm kalibro kulkosvaidžio bokštelis – jis sumontuotas ant sunkvežimio „MAZ-543M“ 8x8 važiuoklės.
Tokia sąranka leidžia veikti nepriklausomai, o šaudymo duomenimis dalijasi iki 1000 m atstumu vienas nuo kito išdėstyti įrenginiai. Vadovavimo transporto priemonė vienu metu gali sekti iki keturių taikinių, todėl baterija vienu metu gali atakuoti du taikinius ir gali veikti autonomiškai iki savaitės.
Nors sistema „A-222 Bereg“ buvo baigta kurti 1988 m. ir pradėta bandyti dešimtojo dešimtmečio pradžioje, oficialiai į tarnybą ji priimta tik 1996 m. Tačiau yra abejonių dėl sistemos 130 mm kalibro – nes Rusijos kariuomenė daugiausia naudoja 122 mm ir 152 mm kalibro artileriją, rašo „Army Recognition“.
