Šis klausimas buvo dažnai keliamas 2022 m., kai buvo baiminamasi vadinamosios „trigubos“ COVID-19, gripo ir kvėpavimo takų sincitinio viruso (RSV) epidemijos.
Taigi, ar galite būti užsikrėtę keliais virusais vienu metu?
Deja, bet taip – vienu metu galite būti užsikrėtę daugiau nei vienu virusu. Tačiau apie tai, kaip šie virusai sąveikauja tarpusavyje, žinoma palyginti nedaug, sako Glazgo universiteto virusų tyrimų centro virusologas Pablo Murcia.
Viename 2019 m. atliktame tyrime jis su kolegomis išanalizavo 2005–2013 m. Škotijoje registruotus kvėpavimo takų ligų atvejus ir nustatė, kad iš visų pacientų, turėjusių bent vieną virusą, 11 proc. turėjo ir kitą – o kai kurie nelaimėliai turėjo net penkis virusus.
Kas nutinka, jei esate užsikrėtę keliais virusais vienu metu?
Jei vienu metu būsite užsikrėtęs daugiau nei vienu virusu, gali būti, kad vieno viruso simptomai gali sustiprinti kito viruso simptomus, todėl jausitės blogiau nei tuo atveju, jei būtumėte užsikrėtę tik vienu virusu. Tačiau nebūtinai.
„Išsamiausi duomenys apie koinfekciją gauti iš rimtesnių virusų, tokių kaip ŽIV ir hepatitas, tyrimų, – 2018 m. „The New York Times“ straipsnyje teigė daktaras Richardas Klasco. – Šie tyrimai rodo, kad koinfekcija gali pabloginti, palengvinti arba neturėti jokios įtakos ligos eigai. Rezultatai priklauso nuo virusų.“
Pavyzdžiui, ŽIV ir hepatito C viruso koinfekcija gali lemti blogesnę ligos baigtį, sako R. Klasco.
Kalbėdamas apie gretutines kvėpavimo takų infekcijas, „Baystate Health“ infekcinių ligų skyriaus vadovas dr. Armando Paezas teigė, kad „sergantiesiems gretutinėmis infekcijomis dažnai prireikia hospitalizacijos, dėl sunkesnių ligos atvejų“.
Tačiau yra ne tik blogų naujienų. A. Klasco teigimu, ne visi koinfekcijos atvejai baigiasi neigiamai. Jis sako, kad užsirėtimas vienu metu ir gripo virusu A, ir gripo virusu B, atrodo, nepablogina simptomų. Tas pats tikriausiai pasakytina ir apie peršalimą.
„Nors vienu metu galite susirgti dviem peršalimo ligomis, tikriausiai nesijausite blogiau nei sirgdami viena. Skirtumas, kurį galite patirti, yra tas, kad sirgsite ilgiau, nei galėtumėte tikėtis“, – aiškina A. Klasco.
Virusų tarpusavio sąveika
Kartais virusai gali blokuoti vienas kitą. Būtent tai, kai kurių ekspertų nuomone, greičiausiai ir įvyko COVID-19 pandemijos metu: COVID galėjo būti stipresnis už gripo ir RSV virusus ir veiksmingai juos blokavo.
Panašiai 2009 m. rudenį per kiaulių gripo pandemiją kai kuriose Europos dalyse pradėjo dominuoti rinovirusas, sukeliantis peršalimo ligas – kol vėl neįsivyravo kiaulių gripas. Tais pačiais metais pandemija RSV protrūkį atitolino iki dviejų su puse mėnesio.
Taip gali atsitikti dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, skirtingi virusai gali būti nukreipti į tuos pačius nešiotojo ląstelių receptorius, o tai reiškia, kad pirmieji patekę virusai gali neleisti patekti kitiems virusams. Patekę į nešiotojo ląsteles, virusai taip pat gali konkuruoti dėl išteklių – todėl gali susidaryti „išlieka stipriausias“ tipo situacija.
Geriausiai suprantamas virusų tarpusavio saveikos mechanizmas susijęs su interferonais – gynybinėmis molekulėmis, kurias gamina stuburinių gyvūnų ląstelės, pajutusios, kad jose yra virusas. Interferonai suaktyvina genus, kurie gali neleisti į ląstelę patekti daugiau nei vienam virusui – arba sustabdyti esančių virusų dauginimąsi ar išėjimą iš ląstelės.
Nors virusų tarpusavio sąveika ir gali suteikti trumpalaikį imunitetą prieš kitus virusus, tai jokiu būdu nėra savaime suprantamas dalykas, ir vis dar labai įmanoma vienu metu užsikrėsti keliais virusais.
Parengta pagal „IFLScience“.
