Šią vasarą mokslininkų grupė tyrinėjo vadinamąjį Herlaugshageno pilkapį, esantį Lekos savivaldybėje, Trøndelago apskrityje, centrinės Norvegijos pakrantėje – siekdama nustatyti jo datą ir patvirtinti, ar jame buvo užkastas laivas.
Archeologų džiaugsmui, atlikus tyrimus piliakalnyje aptiktos didelės kniedės, patvirtinančios, kad čia iš tiesų buvo užkastas laivas. Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto (NTNU) duomenimis, naujausi datavimo bandymai parodė, kad pilkapis buvo supiltas apie 700 m., t. y. dar prieš vikingų erą – ir tai sukėlė dar didesnį mokslininkų entuziazmą. Dėl tokio datavimo tai yra seniausias žinomas laivinis palaidojimas Skandinavijoje (nors Švedijoje, Vendelio ir Valsgardės vietovėse, yra palaidojimų, susijusių su mažesniais laivais, kurie datuojami VII a.).
Vikingų amžius – tai laikotarpis nuo VIII a. pabaigos iki XI a. vidurio, kai vikingai vykdė žygius, kolonizavo ir plačiai prekiavo Europos teritorijose. Jie pasiekė net Šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus ir Šiaurės Ameriką.
Tačiau atrodo, kad Herlaugshageno pilkapis datuojamas ankstesniu, vadinamuoju Merovingų laikotarpiu (apie 550–800 m.). Tai rodo, kad paprotys laidoti žmones dideliuose laivuose atsirado daug anksčiau, nei manyta iki šiol, „Newsweek“ sakė NTNU universiteto muziejaus archeologas Geiras Grønnesby, kuris buvo šių kasinėjimų projekto vadovu. Tai taip pat rodo, kad laivų technologijos ir „jūrinė kompetencija“ regione buvo aukštesnio lygio anksčiau, nei iki šiol manyta.
„Šis datavimas yra tikrai jaudinantis, nes jis perkelia visą laivinio laidojimo tradiciją gana toli į praeitį, – sakė G. Grønnesby. – Tokio dydžio laivas nestatomas be priežasties. Tai rodo, kad šios vietovės žmonės buvo kvalifikuoti jūrininkai – jie galėjo statyti didelius laivus – daug anksčiau, nei manėme iki šiol.“
Pasak mokslininko, naujausi radiniai gali atskleisti regiono istoriją Merovingų laikotarpio pabaigoje ir vikingų epochos pradžioje. Remiantis tokiais įrodymais, kaip rašytiniai šaltiniai ir Norvegijos kapuose rasti daiktai iš Britų salų, vikingų epochos pradžia daugiausia siejama su VIII a. pabaigoje prasidėjusiais plataus masto plėšimais Anglijoje. Tačiau kada tiksliai ir kodėl prasidėjo vikingų antpuoliai, vis dar yra diskusijų objektas.
„Diskusijos apie tai, kada ir kodėl prasidėjo vikingų antpuoliai, be kita ko, siejamos su laivų technologijos vystymusi ir ypač su burių naudojimu“, – sakė G. Grønnesby.
Keletas regione žinomų senesnių laivų nei Herlaugshageno pilkapyje užkastas laivas buvo irkliniai ir neturėjo burių. Nežinoma, ar Herlaugshageno laivas turėjo bures. Tačiau XVIII a., kai pilkapis buvo kelis kartus kasinėjamas, buvo pastebėta „skylė“, kurią kai kas aiškina kaip supuvusio stiebo atspaudą.
„Neatlikę piliakalnio kasinėjimų neturime galimybės tai patvirtinti“, – sakė G. Grønnesby.
Herlaugshageno pilkapis yra vienas didžiausių Norvegijoje, jo skersmuo siekia apie 60 metrų. „Pats pilkapis taip pat yra galios ir turto simbolis. Manau, kad žmonės šioje vietovėje vertėsi prekyba, ir galbūt dideliais atstumais“, – teigė archeologas.
Pasak archeologo Larso Forsetho iš Trøndelago apygardos valdybos, kuris taip pat dalyvavo šios vasaros tyrimuose, tai, kad pilkapis yra prie to meto laivybos maršruto, greičiausiai atlieka svarbų vaidmenį, kodėl jis buvo pastatytas būtent ten, kur buvo pastatytas.
„Žinome, kad nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio iš Trøndelago į žemyną buvo prekiaujama galandimo akmenimis, o prekių gabenimas šiuo maršrutu yra labai svarbus norint suprasti vikingų epochą ir laivų konstrukcijos raidą iki vikingų epochos“, – sakė L. Forsethas.
Lieka atviras klausimas, ar egzistavo ryšys tarp Vendelio ir Valsgardės (Švedija) valdančiosios klasės ir Herlaugshaugeno pilkapį stačiusių žmonių. Netoli Lekos – toliau Namdaleno slėnyje – yra dar daugiau didelių pilkapių, kurių dauguma dar neištirti ir kurie, archeologų nuomone, gali būti datuojami Merovingų laikotarpiu.
Vendelio ir Valsgardės kapinynai taip pat turi panašumų su įspūdingu Saton Hu laivų kapinynu Anglijoje. Saton Hu, datuojamas maždaug 625 m., laikomas seniausiu paminkliniu laiviniu palaidojimu.
Naujausias Herlaugshaugeno pilkapio datavimas padeda „užpildyti spragą“ tarp Skandinavijos laivų laidojimo tradicijos ir Saton Hu laivinio laidojimo Anglijoje, nurodė G. Grønnesby.
„Ar Herlaugshaugeno piliakalnyje esantį laivą reikėtų vertinti kartu su Namdaleno, Vendelio, Valsgardės ir Saton Hu pilkapiais, ar tai kitoks reiškinys? Tai labai įdomus klausimas, kurį norime ištirti toliau“, – teigia mokslininkas.
Parengta pagal „Newsweek“.
