Šių metų kovą „Aberdeen Strategy & Research“ atlikta darboviečių apklausa nustatė, kad 6 iš 10 dirbančiųjų jau yra išbandę generatyvinio DI įrankius, kai 2022 m. lapkritį išleistas „ChatGPT“ vos per tris mėnesius spėjo sumušti visų laikų greičiausiai išpopuliarėjusios technologijos rekordą. Tai ne juokais išgąsdino „Google“, kuri jau vasarį išleido „ChatGPT“ analogą „Bard“, o prieš porą savaičių viešumą pasiekė ir žinios apie 4 mlrd. JAV dolerių siekiančią „Amazon“ investiciją į „Anthropic“ startuolį.
„Kad ir kaip gerai mokėtume naudotis internetine paieška, visi žinome, jog galėdami paskambinti reikiamos srities specialistui, reikiamą informaciją gautume kur kas greičiau. DI asistentai yra bene arčiausiai to – su jais galime kalbėti lyg su žmonėmis, paprašyti už mus apdoroti duomenis ir prireikus pasinaudoti įvairiomis kompetencijomis. Vis dėlto DI asistentų kūrėjų filosofijos šiek tiek išsiskiria – „ChatGPT“ koncentruojasi į turinio kūrimą, „Google Bard“ taikosi būti tiesiog geresne paieškos alternatyva, kai „Amazon“ siekia pasiūlyti abu konkurentus galia lenkiančią paslaugą“, – teigia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertė Diana Gold.
DI robotai kuriasi vis arčiau mūsų
Pernai pasirodęs „ChatGPT“ pasaulį sudrebino už mokinius ruošdamas namų darbus, rašydamas pranešimus naujienų portalams bei gebėjimu atlikti daugybę kitų pakankamai aukštos kvalifikacijos reikalaujančių užduočių. Visgi D.Gold įsitikinusi, jog šis pokalbių robotas buvo veikiau ją sukūrusios „OpenAI“ kompanijos turimų DI technologinių pajėgumų demonstracija, nei didelę perspektyvą turintis atskiras produktas.
„Šių metų vasarį, kai susidomėjimas šiuo įrankiu pasiekė aukščiausią tašką, estafetę perėmė „Microsoft“, dar 2019 m. į „OpenAI“ investavusi 1 mlrd. JAV dolerių. Programinės įrangos milžinė išleido savo vystomo „Bing“ paieškos variklio papildinį „Bing AI Chatbot“, paremtą dar naujesnės kartos didžiuoju DI kalbos modeliu, nei naudojamu „ChatGPT“. Tai buvo logiškas sprendimas, nes „ChatGPT“ puslapio lankytojų skaičius pamažu krenta, o jo galimybių integravimas populiarumo stokojančioje paieškos sistemoje turi potencialo pritraukti naujų vartotojų ir įpratinti juos pokalbių robotą naudoti vietoje įprastos internetinės paieškos, ne tik ypatingomis progomis“, – samprotauja pašnekovė.
Bandant naująjį DI įrankį priartinti dar arčiau paprastų žmonių, „ChatGPT“ galiomis pasipildė ir „Micorsoft 365“ biuro paketas. Jo papildinys „Copilot“ pademonstravo galintis analizuoti „Excel“ lenteles, konspektuoti „Teams“ pokalbius ir net kurti ištisas „PowerPoint“ prezentacijas. Kone analogišku keliu nusekė ir „Google“, pristačiusi „Bard“ ir jo integracijas su pagrindinėmis kompanijomis paslaugomis. Pavyzdžiui, su kolegomis planuojant kelionę į kalnus, „Bard“ per „Gmail“ gali suderinti visiems tinkamą datą, surasti skrydį ir viešbutį, per „Google Maps“ nuvesti iki oro uosto bei parekomenduoti „YouTube“ vaizdo įrašą apie tai, ką geriausia nuveikti pasiekus kelionės tikslą.
„DI robotai siekia fundamentaliai pakeisti mūsų darbo ritmą. Padedant jiems, turėdami kokią nors užduotį, galime susikoncentruoti į rezultatą, o ne jos įgyvendinimo procesą, kas išlaisvina mus nuo mechaninių ir pasikartojančių užduočių. Tokiu būdu kiekvienas mūsų tampa savotišku savo dienotvarkės vadybininku, galinčiu savo dėmesį sutelkti į produktyvumą ir DI dar „neįkandamų“ veiklų vykdymą“, – akcentuoja ekspertė.
Pranašumų daug, bet trūkumų taip pat yra
Iš pirmo žvilgsnio „Bard“ ir „ChatGPT“, kuriuo paremti „Bing“ DI įrankiai, gali pasirodyti panašūs lyg du vandens lašai, bet D.Gold atkreipia dėmesį į skirtumus, kurie atskleidžia skirtingas jų kūrėjų vizijas. Kol „Google“ robotas blizga tikslesniais atsakymais, „ChatGPT“ asistentas džiugina „žmogiškesne“ kalba ir galingesnėmis turinio kūrimo galimybėmis.
„Google“ savo DI asistentą mato labiau kaip funkcionalesnį „Google“ paieškos eilutės įpėdinį – tai demonstruoja daug patogesnė vartotojo sąsaja, gebėjimas atsakymams panaudoti pačią naujausią informaciją ir net apačioje pateikiami duomenų šaltiniai. Dėl to „Bard“ yra daug geresnis mokslinių straipsnių rašymo bei informacijos apibendrinimo pagalbininkas. Tačiau abiejų asistentų paprašius sukurti socialinio tinklo įrašą tam tikram produktui, „ChatGPT“ laimi į vienus vartus. Jis sugeneruos natūraliai skambantį tekstą, kurį be didesnių problemų bus galima skelbti viešai, kai jo konkurentas tiesiog pateiks keletą prekės privalumų, kuriuos būtų galima paminėti įrašą kuriant savo jėgomis“, – skirtumus detalizuoja skaitmeninimo ekspertė.
Nepaisant to, kad abu robotai nuolat tobulėja ir pildomi naujomis funkcijomis, jų progresą ir potencialą pakeisti tradicinius paieškos variklius riboja techninių išteklių trūkumas. Skaičiuojama, kad viena paieška, naudojant „Bard“, kompanijai kainuoja maždaug 10 kartų daugiau, nei užklausą įvedus „Google“ laukelyje, nes tam reikia kur kas didesnių skaičiavimo pajėgumų ir daugiau elektros.
Nenuostabu, jog tame nišą pamatė vienus didžiausių pasaulyje skaičiavimo centrų valdanti „Amazon“, kuri investicijomis į „Anthropic“ startuolį tikisi padėti jam toliau vystyti įspūdingai galingą „Claude 2“ DI kalbos modelį ir taip „užsiauginti“ sau būsimą klientą. Pastarasis rinkoje jau spėjo sužibėti net 100 tūkstančių simbolių konteksto apimtimi, kas „Claude 2“ leidžia jau dabar generuoti net storiausių knygų santraukas ir atlikti kitas konkurentams „neaprėpiamas“ užduotis
„Perėjimą nuo tradicinio interneto prie DI paremtų įrankių apsunkins ir būtinybė ieškoti naujo verslo modelio. Tradicinės reklamos, kurios iki šių dienų išlieka didžiausiu „Google“ pajamų šaltiniu, čia paprasčiausiai sunkiai pritaikomos, todėl horizonte kol kas šviečia neišvengiama prenumeratos mokesčio prievolė. Abejoju, ar vartotojas norės matyti reklamas, DI sugeneruotame turinyje. Kita vertus, rinka generatyvinio DI tema išlieka įkaitusi iki raudonumo, todėl vargu, ar tai pastos kelią didžiausiai šio amžiaus interneto revoliucijai“, – reziumuoja D.Gold.
