Pristačiusi „S-400“, Rusija aktyviai skatino jos eksportą. Rusijos propaganda platino informaciją, kurioje buvo teigiama, kad ši oro gynybos sistema yra viena galingiausių pasaulyje.
Tačiau 2022 m. vasario mėn. prasidėjusi Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą atskleidė tikrąsias šių ginklų galimybes – ypač per susidūrimus su ukrainiečių bepiločiais orlaiviais okupuotame Kryme.
„S-400“ ypatybės
Priešlėktuvinių raketų sistema „S-400 Triumf“, kurią gamina koncernas „Almaz-Antey“, pradėta naudoti 2007 m. balandžio mėn. Ji buvo sukurta remiantis SSRS laikais sukurta sistema „S-300“. Tačiau, anot „Militarnyj“, „S-400“ sistema pasižymi gerokai geresnėmis taktinėmis ir techninėmis savybėmis.
„S-400“ skirta naikinti strateginius ir taktinius orlaivius (įskaitant „nematomuosius“ reaktyvinius lėktuvus) ir gali smogti bet kokiems kitiems oro taikiniams stipria ugnimi ir radioelektroninėmis priešlėktuvinėmis priemonėmis.
Atvirų šaltinių duomenimis, nuo 2021 m. „S-400“ oro gynybos sistemos pakeitė 70 proc. pasenusių Rusijos kariuomenėje naudojamų „žemė-oras“ raketų (SAM) sistemų „S-300“, o jų tarnyboje yra apie 576 paleidimo įrenginiai.
Pilną „S-400“ sistemą sudaro vado mašina, ugnies valdymo radaras ir raketų paleidimo mašina.
Priešlėktuvinės gynybos sistema ginkluota dviejų tipų ginklais: „48N6“ ir „9М96“ skirtingų modifikacijų priešlėktuvinėmis raketomis. Teigiama, kad 2018 m. pradėta naudoti raketos versija „40N6Е“ gali smogti aerodinaminiams taikiniams iki 380 km atstumu 30–35 km aukštyje. Jos taip pat gali smogti balistiniams taikiniams ne didesniu kaip 60 km atstumu. Kiekviename paleidimo įrenginyje gali būti po keturias tokias raketas.
Priešlėktuvinės raketos „9М96Е“ ir „9М96Е2“ gali kovoti su orlaiviais ir taktinėmis balistinėmis raketomis mažesniais atstumais, taip pat ir itin mažuose aukščiuose. Didžiausias „9М96Е“ oro taikinių įveikimo nuotolis yra 40 km iki 20 km aukštyje. Teigiama, kad „9М96Е2“ raketa gali kovoti su taikiniais 120 km atstumu ir iki 30 km aukštyje. Kiekviename paleidimo modulyje telpa keturios tokios raketos.
„S-400“ nuostoliai Ukrainoje
Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, „S-400“ priešlėktuvinės gynybos sistemos kartu su kitomis Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemomis dengia karinius dalinius ir strateginius objektus laikinai okupuotose teritorijose, kad būtų galima atremti Ukrainos aviacijos, raketų smūgius ir žvalgybinius bei smogiamuosius bepiločius orlaivius.
Be to, „Militarnyj“ teigimu, priešlėktuvines raketų sistemas „S-400“ ir „S-300“ rusai naudoja kaip balistines raketas beatodairiškoms atakoms prieš karinius ir civilinius objektus, dėl kurių dažnai nukenčia civiliai gyventojai.
„S-400“ sunaikinimas Kryme
Per mažiau nei mėnesį laikinai okupuoto Krymo pusiasalio teritorijoje du kartus buvo smogta į Rusijos oro gynybos sistemų „S-400 Triumf“ elementus.
2023 m. rugsėjo 14 d. ankstų rytą buvo smogta „S-400“ netoli Eupatorijos. Pasak šaltinių Ukrainos specialiosiose tarnybose, iš pradžių Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) bepiločiais orlaiviais pataikė į sistemos „akis“ – radarus ir antenas. O sugedus radarams, karinio jūrų laivyno daliniai dviem sparnuotosiomis raketomis „Neptun“ smogė į „žemė-oras“ raketų sistemos „S-400 Triumf“ paleidimo įrenginius.
Vietos gyventojai girdėjo galingų sprogimų seriją ir šūvių garsus, taip pat stebėjo dideles liepsnas, kilusias dėl didelio masto gaisro. Socialiniuose tinkluose liudininkai paskelbė daug vaizdo įrašų.
Eupatorijos pakraštyje – ten, kur buvo pastebėti sprogimai – yra Rusijos priešlėktuvinių raketinių sistemų „S-300/S-400“ pozicijos. Jų buvimas čia buvo užfiksuotas rugpjūčio 28 d. naudojant palydovines nuotraukas.
Pažymėtina, kad Rusijos priešlėktuvinės gynybos pozicijas okupuotame Kryme praėjusiais metais atskleidė poilsiautojai. Jie nufotografavo pakrantėje esančius SAM paleidimo įrenginius.
Dar vienas smūgis į „S-400“ okupuotame Krymo pusiasalyje buvo suduotas rugpjūčio 23 d. ryte netoli Olenivkos kaimo. Vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas priešo priešlėktuvinės gynybos sistemos sunaikinimas ir jį lydėjusi galinga ugnis, paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos gynybos žvalgyba.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kad vienu metu sunaikintos dvi „S-400“ priešlėktuvinės gynybos raketos, dengusios oro erdvę virš vakarinės okupuoto Krymo pusiasalio dalies.
Chersono srityje
Liepą tapo žinoma, kad Ukrainos kariuomenė išvedė iš rikiuotės pagrindines Rusijos priešlėktuvinio komplekso „S-400“ dalis. Buvo sunaikinta savaeigė paleidimo sistema „5P85SM2–1“ ir daugiafunkcis radaras „92N6Е“.
Smūgis buvo suduotas Ukrainos gynybos pajėgų raketine sistema HIMARS.
Daugiafunkcis radaras „92N6Е“ gali aptikti iki 100 taikinių ir tiksliai sekti iki 6 taikinių 400 km atstumu ir iki 30 km aukštyje. Sunaikinus radarą išjungiama visa baterija.
Taip pat dėl smūgio buvo sunaikinta savaeigė paleidimo sistema „5P85SM2–1“, sumontuota ant sunkvežimio „MZKT-543М“ važiuoklės.
Birželio mėnesį Lrytas.lt paskelbė sunaikinto „S-400“ mobiliojo valdymo centro „55K6Е“ nuotrauką. Sistema buvo sunaikinta ukrainiečiams smogus su HIMARS į vieną iš sandėlių Chersone. Tai buvo pirmas žinomas tokio tipo priešo įrangos sunaikinimo atvejis.
„55K6E“ – tai montuojamas valdymo centras, skirtas automatizuotai valdyti atskiras priešlėktuvinės gynybos raketų sistemas ir jų junginius, sudarančius priešlėktuvinės gynybos grupuotę. Valdymo centro praradimas neutralizuoja raketų paleidimo sistemos veiklą.
Zaporožėje
2022 m. rudenį užfiksuotas pirmasis vizualus patvirtinimas, kad Rusija prarado didelio ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų sistemą „S-400“.
Zaporožės srityje buvo sunaikintas sistemos raketų paleidimo įrenginys „5P85SM2–01“.
Rusijos teritorijoje
Taip pat, kaip spėjama, 2022 m. spalį netoli Rusijos Belgorodo miesto oro uosto nukentėjo vienas „S-400“ oro gynybos komplekso radaras. Šį oro uostą Rusijos karinė aviacija naudoja karui su Ukraina.
Karas atskleidė trūkumus
Nepaisant Rusijos propagandinių teiginių apie „S-400“ oro gynybos sistemos pajėgumus, pastarųjų mėnesių karo veiksmai parodė jo trūkumus kovojant su šiuolaikinėmis oro grėsmėmis.
Pagal Rusijos naudojimo koncepciją tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas turėtų dengti trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos, pavyzdžiui, „Pantsir-S1“ arba „Tor“. Tačiau dėl padažnėjusių bepiločių orlaivių kamikadzių atakų Rusijos teritorijoje kariuomenė priversta naudoti šias sistemas svarbiems ir strateginiams objektams okupuotoje teritorijoje, taip pat aplink Maskvą ir kituose su Ukraina besiribojančiuose regionuose apsaugoti. Dėl to sumažėja rusų galimybės dengti galingų SAM sistemų dislokavimo vietas ir jos tampa geru taikiniu dronams kamikadzėms arba Ukrainos sparnuotosioms raketoms.
„Militarnyj“ teigimu, didėjantys nuostoliai verčia rusus paimti priešlėktuvinės gynybos sistemas net iš tolimų Rusijos regionų ir perkelti jas arčiau fronto, palikdami didelius plotus šalies gilumoje neapsaugotus.
Parengta pagal „Militarnyj“.
