„Reikia, jog tos institucijos, kurių aš negaliu kol kas įvardinti, kad jos pasidarytų namų darbus, įsivertintų, ką ne taip darė ir kokių kibernetinės saugos kriterijų jos nesilaikė arba neatitiko. Jos turi pasidaryti namų darbus ir tas skyles užkamšyti. Tai yra esminis dalykas“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Politikas pabrėžia, kad kibernetinio saugumo lygis Lietuvoje yra aukštas. Visgi, anot jo, greičiausiai ne visos institucijos tinkamai atlieka namų darbus, kad tokio tipo grėsmės būtų užkardytos.
„Mes dėl kibernetinės saugos dirbame jau kelis metus. Ir kai kurie sąjungininkai mus laiko kaip pavyzdinę valstybę, kuri supranta problematiką ir ta kryptimi juda. Tai sistemiškai mes, teisės aktų prasme, esame labai gerai susitvarkę, bet, be abejo, ne visi, matyt, padaro visus namų darbus, kuriuos reikia padaryti. Tai yra tų atskirų institucijų atsakomybė ir jų vadovų atsakomybės klausimas“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
„Tačiau labai svarbu bus išsiaiškinti ir pasižiūrėti, kokia klaida tai buvo: ar buvo įsiveržta į sistemą, ar tai buvo kažkokia žmogiška klaida. To mes kol kas negalime pasakyti, kai bus tyrimo rezultatai, bus aiškiau“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) ketvirtadienį patvirtino, kad NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu galimai nutekinti duomenys apie renginio saugumo detales yra susiję su įsilaužimu į šalies institucijų sistemas.
Paviešintoje informacijoje nurodomi konkretūs viešbučiai, kuriuose esą apsistojo įvairių valstybių lyderiai, valstybių delegacijos, minimi delegacijų atvykimo į oro uostus laikai, taip pat apsaugos darbuotojų vardai ir pavardės, jų esą turėtų ginklų tipai, pavadinimai, kiti duomenys.
Policija dėl galimai nutekintos slaptos informacijos pradėjo ikiteisminį tyrimą.
