Šiuo dokumentu šalys įsipareigoja mažiausiai vieneriems metams „bendradarbiauti šviečiant ir informuojant visuomenę apie Lietuvos saugumo ir gynybos politiką, Lietuvos kariuomenę ir jos vaidmenį užtikrinant šalies saugumą, ugdant pilietinę visuomenę ir jos sąmoningumą bei diegiant inovacijas gynybos srityje“.
Kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybos vadas brg. gen. Alvydas Šiuparis naujiesiems bendradarbiams padėkojo už rimtą požiūrį į krašto gynybą bei supratimą, kokioje geopolitinėje situacijoje gyvena Lietuva ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti. Jis taip pat akcentavo vienybės poreikį:
„Turime savo žemę, iš kurios mūsų niekas neišgins. Turime galingų sąjungininkų, nesame vieni. Mūsų stiprybė pirmiausia yra mūsų žmonės, tradicijos, istorija ir, aišku, mūsų gebėjimai atlikti savo pareigą.
Pati viena Kariuomenė nesugebės apginti savo krašto, ypač esant tokiai egzistencinei grėsmei. Visi mes turime savo pareigų, tad labai svarbu, kad turime galimybę dirbti kartu su institucijomis, kurios užsiima labai įdomiais ir reikalingais darbais.“
Įgaliotas Kariuomenės vado atstovas pabrėžė, kad pasirašyta sutartis ypač svarbi matant karo veiksmus Ukrainoje. Šiuolaikiniame kare techniniai sprendimai labai greit atnaujinami ir, deja, to mokosi ne tik Ukraina, bet ir priešiška pusė. Todėl, anot A.Šiupario, būtinas didesnis dėmesys Kariuomenės ir mokslininkų bendradarbiavimui, reikia daugiau bendro sisteminio matymo:
„Jūs esate tos institucijos, kurios turite potencialo, matymo ir gebėjimų, o Kariuomenei reikės atitinkamų produktų.“
Sutartį pasirašęs FTMC direktorius prof. Gintaras Valušis viliasi, kad kartu pavyks sukurti reikalingų naujovių karinių aukštųjų technologijų sektoriuje. Pasak profesoriaus, tai būtų didelis žingsnis į priekį ne tik mūsų šaliai, bet ir visiems sąjungininkams:
„Tikrai labai svarbus dalykas, kad Kariuomenės poreikiai randa atspindį mokslo pasaulyje. Gyvendami geografiškai nedidelėje šalyje be ypatingų gamtinių išteklių, mes turime labai daug kūrybingų ir išradingų žmonių. Gal mes ir nepagaminsime naujos sunkiosios artilerijos, bet pademonstruoti mažą išradingumą, kurio reikia ryšio priemonėms ir kitoms sritims, mes tikrai galime.
Mažas išradingumas, mažas žingsniukas aukštųjų technologijų srityje padaro pačią kariuomenę, patį dalinį unikaliu – nes tam, kad tą technologiją suprastume, reikia įdėti labai daug darbo, apie kurį nežino priešiška pusė.“
Keletas FTMC vystomų sričių, kurios galėtų būti pritaikomos gynybos tikslais – tai tokios „karštos temos“ kaip specifiniai jutikliai, komunikacijos ar naujos kartos ryšio sistemos. Taip pat – saugumo sistemos, įrangos testavimai, įvairių parametrų tikrinimai ar dirbtinio intelekto įdiegimas į sistemas, kuriose iki šiol to trūko. FTMC stiprus ir tobulinant protingus vaizdų ir signalų apdorojimų algoritmus.
Dar viena svarbi sritis, kurioje FTMC daug bendradarbiauja su Kariuomene – tai Tekstilės technologijų skyriuje kuriama išmanioji apranga kariams, skirta geresniam maskavimuisi bei atsparumui nuo radarų.
Tuo metu gynybos pramonėje daug dirbančio BPTI instituto direktorius dr. Tomas Žalandauskas teigia, kad Lietuva turėtų atlikti svarbų vaidmenį kuriant gynybai skirtas technologijas:
„Anksčiau ar vėliau pasieksime tikslą, kai Kariuomenė bus ne tik gynybos sistemų vartotoja, bet ir kūrėja. Ir šitą funkciją labai aiškiai supras, kaip ją supranta JAV, Vokietijos, Nyderlandų ir kitų šalių kariuomenės.
Taip pat tikiuosi, kad po truputį įsisąmoninsime, jog šiuo metu nėra atskirų šalių gynybos pramonės – iš tikrųjų yra tam tikros pasaulio dalys, kuriose turime sąjungininkų. Tose dalyse gynybos pramonė ir mokslinių tyrimų įstaigos bendradarbiauja, bendrai kuria mokslinius produktus.
Tikiu, kad visose didesnėse ginkluotės sistemose turėsime lietuviškų komponentų ir tapsime ginkluotės sistemų bendrasavininkiai, ne tik vartotojai.“
Lietuvos kariuomenės ir FTMC bei BPTI bendradarbiavimo sutartis nesukuria jokių finansinių įsipareigojimų. Kaip praneša Kariuomenė, tyrimo institucijos pasirinktus projektus finansuos savo lėšomis ir, esant poreikiui bei aplinkybėms, galės pasinaudoti nacionalinėmis ar tarptautinėmis programomis (pvz. MILInvest, Europos gynybos fondu) skirtomis paremti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą gynybos technologijų srityje.
Kariuomenės pranešime taip pat rašoma, jog tikėtina, kad toks bendradarbiavimas suteiks mokslinėms institucijoms reikiamas praktines žinias vystant aktualius sprendimus gynybos srityje bei sudarys palankias prielaidas įsitvirtinant tarptautinėje ginkluotės rinkoje, o Lietuvos kariuomenė ilgalaikėje perspektyvoje bus aprūpinta nacionaliniais inovatyviais sprendiniais.
