Aptikta salė, siejama su legendiniu vikingų karaliumi

Archeologai Danijoje atkasė dalį didžiulės vikingų salės, kuri gali būti susijusi su karaliumi Haraldu „Mėlyndančiu“ Gormssonu, valdžiusiu 958–986 m.

 Archeologai Danijoje atkasė dalį didžiulės vikingų salės, kuri gali būti susijusi su karaliumi Haraldu „Mėlyndančiu“ Gormssonu, valdžiusiu 958–986 m.<br> Nordjyske Museer nuotr.
 Archeologai Danijoje atkasė dalį didžiulės vikingų salės, kuri gali būti susijusi su karaliumi Haraldu „Mėlyndančiu“ Gormssonu, valdžiusiu 958–986 m.<br> Nordjyske Museer nuotr.
 1,5 m aukščio runų akmuo, datuojamas maždaug 970–1020 m., ant kurio iškalti žodžiai: „Hovė, Thorkildas, Thorbjornas pastatė savo tėvui Runulvui den Rådsnildei akmenį“.<br> Nordjyske Museer nuotr.
 1,5 m aukščio runų akmuo, datuojamas maždaug 970–1020 m., ant kurio iškalti žodžiai: „Hovė, Thorkildas, Thorbjornas pastatė savo tėvui Runulvui den Rådsnildei akmenį“.<br> Nordjyske Museer nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 11, 2023, 2:55 PM

Šiaurės Jutlandijoje aptiktos statinio liekanos yra „didžiausias tokio pobūdžio vikingų amžiaus radinys“ per pastarąjį dešimtmetį. Konstrukcijos ilgis – 40 metrų. Kol kas atkasta tik pusė buvusio pastato, o archeologai mano, kad jis buvo pastatytas maždaug tarp 950 ir 1050 m., nurodoma pranešime.

„Tai, kad atkasėme tokio dydžio pastatą, [mums] sukėlė šoką, – sako Šiaurės Jutlandijos muziejaus archeologas Thomas Rune Knudsenas, vadovavęs kasinėjimams, kurie vyko lapkritį. – Stogą laikę stulpai buvo milžiniški“.

Salės dizainas panašus į kitų toje vietovėje buvusių statinių, tikriausiai pastatytų valdant Mėlyndančiui (kurio pravarde pavadinta šiuolaikinė „Bluetooth“ technologija), dizainą. Dar žinomas kaip Haraldas Blåtandas, Mėlyndantis Danijoje įvedė krikščionybę ir padėjo suvienyti Daniją bei Norvegiją.

Su jo valdymu susiję keli statiniai, įskaitant Fyrakto žiedinę tvirtovę Onsildo upės pakrantėje – ir Aggersborgą, esantį Aggersundo kaime. Šiandien iš šių dviejų žiedinių tvirtovių likę tik jų velėna apaugę pylimai.

T.R.Knudsenas sako, kad apie šį laikotarpį šiame regione žinoma nedaug.

Nors archeologai nėra visiškai tikri dėl salės paskirties, jie spėja, kad „ji nesusijusi su kasdieniu gyvenimu, o buvo vieta, kur susitikdavo socialinis elitas, vykdavo derybos, veikė gildijos... [ir kur] buvo priimami svarbūs sprendimai, kurie formavo regioną“, – aiškina T.R.Knudsenas.

Didžioji buvusios salės dalis dar turi būti atkasta. „Labai tikėtina, kad šioje vietoje gali būti ir daugiau pastatų, – teigia archeologas. – Kol kas atidengėme tik pusę [salės], tačiau būtų keista, jei netoliese nieko daugiau neegzistuotų“.

Žemė, kurioje stovėjo vikingų salė, gali būti susijusi su Runulvu den Rådsnilde – didiku, kurio šeima šioje vietoje valdė ūkį. Tai nustatyta remiantis netoliese rastu 1,5 m aukščio runų akmeniu, datuojamu maždaug 970–1020 m., ant kurio iškalti žodžiai: „Hovė, Thorkildas, Thorbjornas pastatė savo tėvui Runulvui den Rådsnildei akmenį“.

„Ir runų akmuo, ir salė yra politiniam bei socialiniam elitui priklausantys elementai“, – sako T.R.Knudsenas.

Runų akmuo dabar eksponuojamas netoliese esančioje Hunės romaninėje bažnyčioje.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.