1. Nefertitės mumija
1817 m. Karalių slėnyje, kape KV 21 buvo atrastos dvi moterų mumijos. Buvusio Egipto Senienų ministro Zahi Hawasso vadovaujama komanda iš naujo tiria kapavietę ir joje esančias mumijas, atlikdama DNR tyrimus.
Z.Hawass teigia, kad komanda tiria, ar viena iš mumijų nėra Nefertitės. Nors neaišku ar mokslininkai identifikuos senovės Egipto faraonės palaikus, yra didelė tikimybė, kad apie šią kapavietę ir joje palaidotas mumijas daugiau išgirsime 2023 m.
2. Požeminis miestas Turkijoje
2022 m. Midjato mieste Turkijoje archeologai atrado požeminį miestą, kurio istorija siekia 2000 metų ir kuriame galėjo gyventi iki 70 000 žmonių. Rastos krikščionių bažnyčios ir žydų sinagogos liekanos, todėl gali būti, kad žmonės požeminiame mieste bandė pasislėpti nuo Romos imperijos, kuri valdė šią teritoriją ir kartais persekiojo krikščionis bei žydus.
Svarbi detalė yra ta, kad iki šiol atkasta tik 5 proc. šio miesto. Tyrimai tęsiasi, todėl gali būti, kad 2023 m. šiame požeminiame mieste bus padaryta naujų atradimų.
3. Repatrijuoti artefaktai
Muziejai visame pasaulyje išgyvena svarstymus: kai kurios institucijos peržiūri savo kolekcijas ir sprendžia, ar tam tikri artefaktai neturėtų būti grąžinti atgal į jų kilmės šalis. Pavyzdžiui, sudėtingos metalo skulptūros, vadinamos Benino bronzomis, buvo pagrobtos iš Benino karalystės (dabartinės pietvakarių Nigerijos), kai 1897 m. ją užpuolė britai. Pasak „The Art Newspaper“, daugelis šių skulptūrų dabar yra Europos, Jungtinių Valstijų ir Naujosios Zelandijos muziejuose. Tačiau 2022 m. gruodį Vokietija grąžino Nigerijai 21 Benino bronzą, o Jungtinėje Karalystėje esantis Kembridžo universitetas gruodį paskelbė, kad grąžins Nigerijai 116.
Taip pat vyksta derybos dėl Partenono marmuro, dar vadinamo Elgino marmuru, grąžinimo iš Britų muziejaus į Graikiją. Pagal Didžiosios Britanijos įstatymus Britų muziejus negali perleisti nuosavybės teisių į savo eksponatus, tačiau būtų galima apeiti šią situaciją – pasidalyti marmuro fragmentais su Graikija ir vietoje jų surengti naują graikiškų eksponatų parodą.
4. Ukrainos paveldas
Dėl tebesitęsiančios Rusijos invazijos į Ukrainą pavogta, sugadinta ir sunaikinta daug paveldo statinių bei artefaktų. Gruodžio 12 d. UNESCO patvirtino, kad žala padaryta 227 paveldo objektams, įskaitant muziejus, religinius pastatus ir bibliotekas. Be to, buvo plėšikaujama – iš Rusijos okupuotame Melitopolyje esančio muziejaus pagrobta daug auksinių Skitų artefaktų.
Per pastaruosius kelis mėnesius Ukrainos kariuomenė susigrąžino daug teritorijas ir netgi išlaisvino Chersoną. Tikėtina, kad Ukrainai atgaunant daugiau teritorijų, daugiau išgirsime apie sugadintus, pavogtus ir išgrobstytus artefaktus ir archeologines vietoves. Taip pat gali būti, kad kai kurie Rusijos kareivių pavogti artefaktai bus parduodami internete.
5. Senoviniai radiniai Jungtinėje Karalystėje
Pastaruosius kelerius metus Jungtinės Karalystės archeologai, tyrinėdami žemę prieš greitojo geležinkelio linijos „High Speed 2“ statybą, rado nepaprastų artefaktų, datuojamų romėnų laikų Britanija ir anglosaksų Anglija.
Vien 2022 m. archeologai aptiko keletą senovinių radimviečių, įskaitant gerai išsilaikiusias geležies amžiaus kaimo liekanas, turtingų pagonių laidojimo vietą, datuojamą maždaug anglosaksų invazijos į Britaniją penktajame mūsų eros amžiuje laikotarpiu ir išskirtinę medinę figūrėlę, datuojamą ankstyvosios Romos imperijos laikų Britanija.
Parengta pagal „Live Science“.
