Žaidime 2–4 žaidėjai rungiasi tarpusavyje siekdami užauginti gyvuojantį ir sėkmingą miestą. Tačiau, kaip moko istorija, kiekvienas miesto kūrėjas turi individualių siekių ir savitą miesto viziją, tad kiekvienas žaidimo žaidėjas rašo ją savaip. Statydami didingus pastatus, steigdami įmones, naudodamiesi istorinių asmenybių stiprybėmis bei išgyvendami visą Lietuvą paveikusius sunkmečius, „Marijampolės“ žaidėjai gali formuoti savo miestą kaip prekybinę stotelę prie Jevonio upelio, industrinį tarpukario didmiestį ar vienuolių kultūros lopšį.
Svarbiausias elementas – istorija
Nuo pat žaidimo kūrimo pradžios Marijampolės miesto istorija tapo pagrindiniu žaidimo pamatu. Žaidimą sudaro net 114 chronologiškai numeruotų kortelių, žyminčių svarbiausius istorinius įvykius – nuo pirmųjų žvejų, įsikūrusių Jevonio pakrantėje, iki 1989 m. kovo, kuomet Kapsuko miesto ir rajono pavadinimas pakeistas į Marijampolės.
Žaidimo komplektą papildo ir specialios istorinių asmenybių kortelės – tarp jų Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Žemaitė bei daugelis kitų ne tik marijampoliečiams žinomų žmonių, o kiekvienos kortelės aprašas, parengtas konsultuojantis su vietiniais istorikais, suteikia papildomo istorinio konteksto, kaip šie asmenys buvo susiję su Marijampolės miestu.
Tačiau Marijampolės miesto vystymosi istorija nebūtų pilna be visą Lietuvą ar Europą paveikusių negandų – pasaulinių karų, okupacijos, spaudos draudimo. Šie vargai taip pat figūruoja žaidime ir trukdo žaidėjams įgyvendinti savo miesto plėtros planus.
„Kai nutarėme kurti istorinį žaidimą apie Marijampolę, nenorėjome, kad tai būtų eilinė klausimų – atsakymų viktorina ar žaidimas, kuriame jautiesi egzaminuojamas. Norėjosi suteikti galimybę žaidimą išbandyti ir niekada Marijampolėje nesilankiusiems žaidimų mylėtojams, leisti žaidėjams miestą statyti patiems,“ – pasakojo viena iš „Marijampolės“ autorių Monika Sadauskaitė.
Žaidimas kaip miesto gidas
Dar viena svarbi „Marijampolės“ stalo žaidimo detalė – galimybė sužinoti daugiau apie tam tikrus architektūrinius paminklus. Stilizuoti kortelių piešiniai leidžia atpažinti visiems miestiečiams puikiai žinomus pastatus. Negana to, kortelėse pateikti aprašymai suteikia daugiau informacijos apie pastato atsiradimo istoriją, jo svarbą ir likimą.
Žaidimą piešęs jo bendraautorius Tomas Miliauskas teigia, kad buvo smagu įamžinti ikoniškas savo miesto vietas.
„Viena smagiausių žaidimo kūrybinio proceso dalių buvo iliustracijose įamžinti kasdien praeinamus ar senose fotografijose matytus gimtojo miesto pastatus. Kai kurie iš jų tapo tikru iššūkiu, pavyzdžiui, ilgakromiu vadinamas nebeegzistuojantis pastatas miesto aikštėje buvo toks ilgas, kad nupieštas niekaip nesutilpo į kortelę,“ – sakė žaidimo dizaineris Tomas Miliauskas.
Naujos žaidimų idėjos
Žaidimo autoriai teigia, kad „Marijampolę“ jie jau laiko sėkmingu projektu, nepriklausomai nuo to, ar ši unikali žaidimo idėja pritrauks visuomenės dėmesį.
„Tobulindami ir bandydami išleisti savo žaidimą susipažinome su be galo didele ir šilta stalo žaidimų entuziastų bendruomene. Matėme „Marijampolės“ žaidimo testuotojų reakcijas ir esame be galo patenkinti galutiniu rezultatu,“ – teigė Tomas Miliauskas.
„Taip pat suradome leidybos partnerį, kuriuo tapo Kaune įsikūrusi žaidimų kūrimo kompanija „SneakyBox“. Su jais jau planuojame kitus stalo žaidimų projektus, apie kuriuos paskelbsime netrukus.“
Pasiteiravus apie naujus projektus Tomas šypteli ir teigia, kad visuomet norėjo į stalo žaidimų formatą perkelti Justino Marcinkevičiaus kūrinį „Grybų karas“.
Daugiau apie „Marijampolės“ žaidimą galite sužinoti žaidimo puslapyje.
