Tuo metu, kai monetos buvo paslėptos, Romos imperija buvo pačiame savo zenite, o jos monetos pasiekdavo visus šalies teritorijos kampelius – ir nukeliaudavo už jos ribų.
Šios monetos „yra denarai – standartinis I-III a. pradžios sidabro nominalas“, – sako Tiubingeno universiteto (Vokietija) senovinės numizmatikos profesorius Stefanas Krmnicekas.
Šių metų pradžioje archeologai lobį rado senoje upės vagoje. Nors monetos buvo išbarstytos naujai susidariusioje duobėje, tikėtina, kad iš pradžių jos buvo padėtos ne taip. „Tikriausiai slėptuvės vietą po daugelio šimtmečių išplovė Vertacho upės potvynis, išbarstęs monetas upės žvyre“, – pasakoja mokslininkas.
Jis teigia, kad archeologai „tik pradėjo valyti ir tirti medžiagą“, tačiau jau paaiškėjo, kad naujausia lobio moneta buvo nukaldinta III a. pradžioje, taigi ir lobis datuojamas šiuo laikmečiu. „Šiuo metu keliame hipotezę, kad lobis buvo užkastas III a. pradžioje už romėnų miesto Augusta Vindelicum, netoli ten einančio Via Claudia Augusta [romėnų kelio]“, – aiškina S.Krmnicekas.
Jo teigimu, tuo metu Augusta Vindelicum buvo romėnų provincijos Raetijos sostinė.
„Kol kas nežinome, kodėl šis lobis buvo paslėptas“, – sako archeologas, bet pažymi, kad šią „mįslę“ bando įminti Tiubingeno universiteto doktorantas Leo Brey.
Lobį iškasė Augsburgo miesto archeologijos tarnybos direktorius Sebastianas Gairhosas. Jokių kitų artefaktų, išskyrus monetas, lobyje ar greta jo nerasta.
Parengta pagal „Live Science“.
