Dėl visų šių tradicinei elektronikai nepalankių aplinkybių išmaniojo patvarumas tapo vienu svarbiausių prioritetų. Deja, nors dauguma naujausių telefonų gamintojų vadinami atspariais vandeniui, dažnai kyla abejonių, ką šis teiginys reiškia iš tiesų – ar įrenginys gali atlaikyti tik negausų lietų, o galbūt juo galima fotografuoti koralus nardant kelių metrų gylyje? Apie tai – ir ką daryti apliejus telefoną – pasakojama žemiau.
„Atsparus“ ne visada reiškia tą patį
Pradėjus populiarėti patvariems elektronikos gaminiams, rinkos dalyviai, siekdami vartotojams suteikti daugiau aiškumo, susitarė vienodų atsparumo lygio nustatymo taisyklių. Jį šiuo metu nurodo „IP“ (angl. Ingress protection) reitingas, apibrėžiantis įrenginio korpuso nepralaidumą vandeniui ir dulkėms.
Nors šias raides galima rasti daugelio prietaisų specifikacijų lape, tikslią produkto atsparumo kategoriją nustato po „IP“ kodu einantys du skaitmenys. Pirmasis žymi apsaugą nuo dulkių, o antrasis – nuo vandens. Išmaniųjų telefonų pramonėje įprasta, kad nepralaidumas dulkėms atitinka 5 – į korpuso vidų gali patekti tik labai nedidelis kiekis smulkiausių dalelių – arba 6, kai išmanusis yra visiškai sandarus.
Tuo metu telefonų atsparumas vandeniui gali būti kur kas įvairesnis. Jeigu antrasis IP kodo skaičius yra nuo 1 iki 6, tai reiškia, kad įrenginys gali ištverti tik aplaistymą vandeniu – didėjant balui keičiasi tik srovės stiprumas, kurią gali atlaikyti korpusas. Tikrasis arba daugeliui suprantamas atsparumas vandeniui galioja tada, kai įvertinimas siekia 7 arba 8 – tik toks telefonas gali tam tikrą laiką išbūti panardintas vandenyje. Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy A52“ ir „Galaxy A72“ išmanieji turi IP67 reitingą, o tai reiškia, kad įrenginiai gali pusvalandį išbūti po vandeniu vieno metro gylyje.
Ar ryžių pakelis gali išgelbėti telefoną?
Nors „IP“ sertifikatas tiksliai nurodo išmaniojo atsparumo lygį, dažnai pro akis praleidžiamos svarbios jo galiojimo sąlygos. Vartotojai neretai nežino, jog net ir pakankamą reitingą turintis telefonas privalo neturėti korpuso pažeidimų ir gali būti nardinamas tik į švarų ir gėlą vandenį, todėl su juo nardyti sūrioje jūroje ar vandenyne vis tiek nevalia. Atsparumui įtaką gali daryti ir temperatūros šuoliai, todėl, norėdamas eliminuoti šį rizikos veiksnį, anksčiau minėtų išmaniųjų korpusų nepralaidumu vandeniui gamintojas įsitikino po 72 valandas palaikęs juos ekstremaliame šaltyje ir karštyje.
Deja, realiame gyvenime ne visada pavyksta neatsparų įrenginį apsaugoti nuo drėgmės, o atsparų – sušlapinti tik gamintojo apibrėžtomis sąlygomis. Tokiu atveju pirmiausia telefoną reikėtų išjungti ir nuvalyti distiliuotu vandeniu sudrėkinta šluoste, jei prietaisas buvo panardintas į sūrų arba nešvarų vandenį. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų susilaikyti nuo SIM kortelės ištraukimo, jungčių valymo ausų pagaliukais ir įkrovimo. Nereikėtų vadovautis ir liaudyje paplitusiu mitu, kad sušlapintą telefoną reikia kuo greičiau kišti į ryžių pakelį.
Grūdinėse kultūrose esantis krakmolas gali pakenkti vidiniams elektronikos komponentams, o jų drėgmės sugėrimo efektyvumas yra kur kas mažesnis, nei manoma. Taip pat vertėtų vengti plaukų džiovintuvo naudojimo – nes jo išskiriamas karštis gali pridaryti tik dar daugiau žalos. Pats geriausias pasirinkimas būtų išmanųjį kelioms dienoms palikti džiūti šiltoje ir sausoje vietoje. Jei telefonas net ir po tiek laiko neįsijungtų arba veiktų netinkamai, patariama nedelsiant kreiptis į autorizuotą serviso paslaugų centrą.
