„Telefoninių sukčių padaroma žala kasmet pasaulyje skaičiuojama dešimtimis milijardų eurų, o švyturėliai iš egzotiškų šalių telefono numerių yra tik vienas iš jų naudojamų būdų. Jie naudojasi žmonių patiklumu ir įpročiais: perskambinti radus praleistą skambutį, susisiekti SMS žinutėje nurodytu numeriu, padėti į nelaimę patekus artimajam ar draugui, patvirtinti laimėtą prizą SMS žinute su specialiu kodu ir panašiai. Kartais išnaudojamos ir techninės įrangos spragos. Žmonėms svarbiausia mokėti atskirti pelus nuo grūdų ir nepasiduoti spaudimui ar pagundoms“, – teigia „Telia“ tarptautinio verslo vadovas Darius Meizeraitis.
Praėjusį savaitgalį vykusi ataka žmonėms priminė, kad nereikia reaguoti į visus praleistus skambučius, kaip ir ignoruojame princų siunčiamus el. laiškus apie milijonų vertą palikimą. O svarbiausia išlikti budriems, kadangi sukčiai nuolat tikrina žmonių patiklumą. Tad kokie dar telefoniniai sukčiavimo būdai populiarūs Lietuvoje ir pasaulyje?
Naudojasi žmonių naivumu
Bene dažniausiai lietuviai susiduria su telefoniniais sukčiais, kurie apsimesdami valstybės tarnautojais, bankų, įmonių darbuotojais ar net artimaisiais siekia išvilioti pinigus, interneto bankininkystės, banko kortelių ir asmeninius duomenis. Retesni, bet pasitaikantys atvejai – kuomet žmonėms siekiama įpiršti kokias nors prekes ar paslaugas. Abiem atvejais sukčiavimo požymius išduoda skubėjimas. Žmonėms svarbiausia atminti, kad valstybės įstaigoms ar įmonėms galite perskambinti oficialiais numeriais, o jei kalba eina apie draugą ar artimąjį, tiesiogiai su juo ir derėtų susisiekti.
Žmonės turėtų išlikti budrūs ne tik atsiliepę į skambučius, bet ir siųsdami SMS žinutes, kadangi tam tikrais atvejais jos gali kainuoti daugiau nei atrodo. Lietuvoje jau buvo nuskambėję atvejai, kuomet vieną SMS žinutę trumpuoju padidinto tarifo numeriu išsiuntę žmonės tapo mistinių paslaugų prenumeratoriais ir kiekvieną savaitę nuo jų sąskaitos būdavo nuskaičiuojama po kelis eurus mokesčių.
„Tokias žinutes žmonės gali būti raginami išsiųsti patys, pavyzdžiui, siūlant dalyvauti loterijoje ir laimėti prabangų išmanųjį telefoną. Taip pat yra buvęs atvejis, kuomet tokias žinutes telefonas suformuodavo automatiškai, žmogui paspaudus ant reklamos internete – belikdavo spustelti mygtuką „Siųsti“. Tokias fiktyvias paslaugas ir loterijas savo klientams mes blokuojame, tačiau nauji atvejai gali bet kada pasikartoti, todėl klientų visada prašome apie juos pranešti mūsų specialistams“, – primena D. Meizeraitis.
Sukčiai SMS žinutes gali siųsti ir patys. Užsienyje populiarus sukčiavimo būdas, kuomet bankų vardu žmonėms siunčiami SMS pranešimai, kuriuose informuojama apie kokius nors pasikeitimus ar žmonių įsipareigojimus, o dėl platesnės informacijos raginama paskambinti nurodytu telefonu. Jį surinkus, kitame ragelio gale atsiliepia apgavikas, siekiantis ištraukti žmogaus banko kortelių ar internetinės bankininkystės duomenis.
Taip pat sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę ar paskambinti, jei internete įdėjote skelbimą, kad ką nors parduodate ar norite pirkti. Šios apgaulės tikslas – gauti žmogaus siūlomą prekę už ją nesusimokėjus arba išvilioti pinigus neatsiunčiant žadėto pirkinio. Tokiais atvejais nuo apgaulės paprasčiausia apsisaugoti su pirkėju ar pardavėju susitikus tiesiogiai.
Apsisaugoti galima ne nuo visų atakų
Skambinti arba siųsti SMS žinutes padidinto tarifo numeriais telefonai gali ir automatiškai, jei juose įdiegiamos kenkėjiškos programėlės. Šie procesai vyksta foniniu režimu ir žmonės to negali pastebėti ar sustabdyti. Tokius veiksmus atliekančios programėlės yra šalinamos iš patikimų programėlių parduotuvių, tokių kaip „Apple App Store“ ar „Google Play“, bet žmonės turėtų atkreipti dėmesį, kokių leidimų prašo diegiama aplikacija. Pavyzdžiui, jei skaičiuotuvas prašo prieigos prie SMS ir skambučių valdymo, verčiau paieškoti kito. Taip pat didesnė rizika kyla tiems, kurie diegia programėles iš nepatikimų šaltinių. Visgi tokio pobūdžio apgavystės yra stebimos pasauliniu mastu ir jas nustačius žalingi numeriai yra įtraukiami į juoduosius sąrašus, kuriuos tarptautinėms organizacijoms priklausantys operatoriai blokuoja.
Su telefoninėmis apgavystėmis žmonės susiduria ir keliaudami. Jei telefonas prisijungia prie nepatikimo operatoriaus tinklo, šis dalį jo skambučių gali nukreipti ne ten, kur turėtų. Pavyzdžiui, išvykę į kokią nors Afrikos šalį skambinate namiškiams, ragelis pakeliamas, bet kitame jo gale girdite ne lietuvišką „Labas“, o egzotišką vietinės genties muziką. Skambinant antrą kartą jau galite būti sujungti su reikiamu abonentu, tačiau pinigai už pirmąjį skambutį nuskaičiuoti, o juos į kišenę įsideda vietos operatorius ar tarpininkas.
„Tai vadinamoji „False Answer Supervision“ ataka ir žmonės nuo jos negali niekaip apsisaugoti, kadangi ją vykdo tų šalių operatoriai. Šie atvejai itin reti ir gali nutikti nebent egzotiškose šalyse. Europoje tai visiškai neaktualu, kadangi mūsų žemyne visi operatoriai yra susitarę dėl žemų tarptinklinio ryšio tarifų, taip pat daugelyje šalių veikia didelės, gerai žinomos kompanijos. Kitų šalių atveju, kuo geresnį partnerį ryšio operatorius turi, tuo mažesnė tikimybė, kad jo klientai susidurs su tokiomis problemomis“, – teigia D. Meizeraitis.
Telefoniniai sukčiai gali siekti pasipelnyti ne tik iš žmonių, bet ir iš ryšio tiekėjų. Tarkim, verslo klientai turi telefonines stoteles, vadinamąsias „Private Branch Exchange“ (PBX), į kurias įsilaužus gali būti generuojami masiniai skambučiai į tam tikras šalis, tinklus ar konkrečius numerius, siekiant gauti pajamų iš mokesčių už įeinančius skambučius tarp operatorių. Pastebėjus tokius atvejus klientų prašome apie juos pranešti operatoriui.
Atsarga gėdos nedaro
„Kovojant su visais sukčiautojais svarbūs du dalykai. Pirma, tai operatoriaus patirtis – kuo daugiau įmonė išmano apie įvairias nusikaltimų rūšis, kuo geresnius partnerius turi, tuo saugesni gali jaustis klientai. Antra, žmonių savimonė ir pagalba. Žmonių pranešimai apie įtartiną veiklą mums ypač svarbūs, taip pat mūsų ekspertai prisideda prie visuomenės švietimo – keliaudami po mokyklas jie jau vaikams aiškina apie tai, kad telefone būtina nustatyti slaptažodį, jo negalima palikti neužrakinto, o jungtis prie nežinomo „WiFi“ gali būti nesaugu“, – pastebi D. Meizeraitis.
Apibendrindamas patarimus žmonėms, ekspertas pabrėžia, kad svarbiausia yra išlikti atidiems ir savo telefoną saugoti taip, kaip bet kokį kitą turtą: naudoti slaptažodžius, neskolinti nepažįstamiems, neskambinti į nežinomus numerius, o pametus – užblokuoti sąskaitą ir pasikeisti slaptažodžius.
Nuo netikėtų didžiulių išlaidų už mobilųjį ryšį žmones saugo kredito limitas. Visiems naujiems „Telia“ klientams suteikiamas 100 eurų kredito limitas, kurį žmonės gali padidinti ar sumažinti kreipdamiesi į operatorių.
