Jau dabar kiekvienas socialinis tinklas veikia skirtingais pagrindais. „Facebook“ galime dalintis nuotraukomis, vaizdo įrašais, „Instagram“ galime kurti savo dienos istoriją ir vaizdo įrašus, o „Musical.ly“ bendravimas vyksta žiopčiojant pagal kažkurios dainos žodžius.
„Tolimoje ateityje viskas gali būti panašiai kaip seriale „Black Mirror“, kur žmonės gyvena kaip socialiniame tinkle. Manau, kad šių tinklų funkcijos egzistuos ne tik aplikacijoje, bet tiesiogiai palies ir mūsų kasdienį gyvenimą“, – teigia socialinių tinklų augimo ekspertas Karolis Rimkus.
Kol kas socialinės medijos yra pasiekusios ne visą internetą ir ne visus žmones, gyvenančius įvairiausiuose pasaulio kampeliuose. Daugelis dar bendrauja paprastai – susitinka, paskambina. Tačiau K.Rimkaus nuomone, visi socialiniai tinklai ateityje ims formuotis į vieną, visas funkcijas apimantį tinklą.
„Technologijos gali padidinti ir sustiprinti žmonių artumą – pavyzdžiui, per hologramas. Jei mano draugas yra kitoje pasaulio pusėje, bet aš galiu su juo kalbėtis ir tuo pačiu matyti, tai jau yra šioks toks artumas, nors ir dirbtinis“, – mano tendencijų ir inovacijų ekspertė Cecile Cremer.
Šiais laikais mums atrodo, kad jau turime visus socialinius tinklus, kurių mums gali reikėti. Kiekviename iš jų mes galime atlikti skirtingus veiksmus: kurti po 24 valandų pranykstančius vaizdo įrašus, klausti interaktyvių klausimų, spausti „myliu“, „patinka“, „nustebino“ mygtukus ant vaizdo įrašų ir nuotraukų, tačiau nėra atmetama galimybė, kad kada nors pasaulis sulauks dar vienos socialinio tinklo, aplenksiančio tiek „Facebook“, tiek „Twitter“.
„Kažkada niekas netikėjo, kad atsiras kažkas didesnio nei „MySpace“. O štai „Facebook“ jau ima trauktis iš tam tikrų regionų. JAV statistika rodo, kad jaunimas iki 17 metų juo naudojasi vis mažiau ir taip atsiveria kelias konkurencijai. Žinoma, įsilieti į rinką jau būtų sunkiau, nes yra aiškūs šios srities žaidėjai“, – kalba K.Rimkus.
Socialiniai tinklai neretai yra laikomi ne tik patogia priemone komunikuoti, bet ir grėsme žmogaus asmeninei informacijai. Kai žinome, jog kada nors tokiais tinklais naudosis dar daugiau žmonių, gali pasidaryti dar baisiau kuo nors dalintis, tačiau K.Rimkus ramina ir teigia, kad socialiniai tinklai vis dėl to linksta į gera.
„Tie, kas norėjo, visais laikais sugebėjo sužinoti kada tu namie, o kada tavęs nebus. Žinoma, savisaugos mokytis reikia, nes dabar yra pakankamai daug galimybių žmogui pakenkti, tačiau kuo geriau visi gyvena, tuo mažiau žmogus nori pakenkti kitam“, – mano K.Rimkus.
