Kortos
Vynai, būgnai, čirvai ir kryžiai – mums visiškai įprasti simboliai, bet perskaitę jų kilmę, tikrai nustebsite.
Pasirodo, kryžiai yra „mutavę“ iš ritualinės lazdos (panašiai kaip krivulė, angl. staff), būgnai – iš monetos, čirvai – iš taurės, o vynai – iš kalavijo.
Niekas tiksliai negali pasakyti, kodėl būtent šie simboliai buvo pradėti naudoti ant kortų, bet į Europą jos atkeliavo iš Kinijos. Tikėtina, kad šie simboliai reiškė ir kastas ar socialines grupes: kilminguosius (ritualinė lazda), dvasininkus (taurė), pirklius (moneta) ir karius (kalavijas).
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai
Be abejo, dabar visiems tai labiausiai asocijuojasi su piratais, bet iš tiesų anksčiau tai reiškė ne tik mirtį, bet ir amžiną gyvenimą – nes kaulai po žmogaus mirties nesuyra. Štai kodėl šiuos ženklus galima rasti ant daugybės Europos kapinių vartų, taip pat ikonų ir žymių dailininkų tapyboje.
Sąsaja su piratais atsirado vėliau – ir labiausiai ją išpopuliarino rašytojas Robertas Louisas Stevensonas, publikavęs savo romaną „Lobių sala“. Iš tiesų ne visi piratai naudojo vieningą „Linksmąjį Rodžerį“ – tiksliau, tokių buvo net mažuma. Neretai piešinys būdavo modifikuojamas, kaulus pakeičiant kardais, keičiamas kaukolės vaizdavimo kampas, jai pripiešiamas auskaras ir pan. O kartais būdavo piešiamas ir visas skeletas, ar net ir žmogus.
„Groti“, „Pauzė“, „Stop“
Tiksliai nėra žinoma, kas sukūrė šiuos ženklus. Pasak vienos versijos, tai padarė dailininkas Vasilijus Kadinskis, pagal kitą – žmogus, sukūręs pirmąjį kasečių grotuvą: Rainas Wesemas.
Vis dėlto sutariama, ką simbolizuoja šie ženklai: „Stop“ kvadratas reiškia stabilią formą, o trikampis – judesį. „Pauzės“ ženklas (du vertikalūs lygiagretūs brūkšniai) kildinamas iš cezūros ženklo muzikoje, penklinėje skiriančio muzikines frazes.
Tuo tarpu raudonas įrašymo taškas pasirinktas todėl, kad būtų lengvai atskiriamas ženklas ir niekas nepaspaustų jo netyčia – ir taip neištrintų ankstesnio įrašo.
Jėzus ir žuvis
Daugelis turbūt yra girdėjęs, kad Jėzus Kristus (arba Joshua Nazarietis) simboliškai prasme yra sugretinamas su žuvimi. Bet dažnas paklaustas apie tokio ryšio logiką, dažniausiai prisimena tik mitologinį atvejį, kaip Jėzus esą pamaitino minią penkiais duonos kepaliukais ir dviem žuvimis – tik vis dėlto ši istorija su žuvies, kaip Jėzaus, simboliu, visiškai nesusijusi.
„Ichthus“ – tai pirmosios žodžių Ἰησοὺς Χριστὸς Θεoς ῾Υιὸς Σωτήρ (Jėzus Kristus, Dievo sūnus, Išganytojas) raidės, kurias sudėjus gaunasi „ΙΧΘΥΣ“ – kas graikiškai yra „žuvis“.
Krikščionybės persekiojimo laikais krikščionys negalėjo viešai rašyti Jėzaus vardo, bet vietoje to jie naudodavo žodį „ichthus“ – arba piešdavo žuvį.
Raudonasis kryžius
Jei jums atrodo, kad Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus simbolis primena Šveicarijos vėliavą, tai jūs nė kiek neklystate – idėja apie organizaciją, kuri nemokamai teiktų medicininę pagalbą, kilo būtent Šveicarijoje.
Įdomu tai, kad šis simbolis nėra vienintelis šios organizacijos simbolis – nes, pavyzdžiui, Islamo šalims nepriimtinas ženklas, kuris primena krikščionybę, todėl specialiai jiems buvo sukurtas Raudono Pusmėnulio simbolis.
O Izraelyje, kur nedera nei kryžiaus, nei pusmėnulio simboliai, pasirinktas neutralus Raudonojo Deimanto ženklas.
Barzdaskučio lazda
Jei lankėtės Didžiojoje Britanijoje, prie barzdaskučių salonų turėjote pastebėti margas raudonai-mėlynai-baltai dryžuotas lazdas-dekoracijas (kažkiek primenančias saldainius). Tokių kai kur galima pamatyti ir JAV – ar net Azijoje.
Jos atsirado iš to, kad anksčiau barzdaskutys teikdavo ne tik barzdos skutimo paslaugas, bet ir atlikdavo tam tikras felčerio funkcijas: galėdavo nuleisti klientui kraują (tai buvo populiarus gydymo metodas) ar ištraukti dantį.
Tad raudonos juostos dekoracijoje reiškia kraują, baltos – tvarsčius, o mėlyna spalva atsirado vėliau.
Skobtas moliūgas
Anglakalbiame pasaulyje dar žinomas kaip „Jack-o’-Lantern“, skobto moliūgo žibintas yra nepamainomas Helovino šventės atributas.
Sena airių legenda pasakoja, kad kalvis, vardu Džekas, sudarė sutartį su velniu, bet po mirties jo siela nebuvo įleista nei į rojų, nei į pragarą, tad ji taip ir blaškėsi po pasaulį – o kelią pasišviesdavo skobtu žibintu. Tiesa, viena įdomi detalė – originalioje versijoje tai buvo ne skobtas moliūgas, bet skobta ropė.
Ilgainiui keltai suformavo tradiciją statyti tokius žibintus ant palangės – kad padėtų paklydusioms sieloms surasti kelią į skaistyklą – bet ilgainiui skobtas ropes pakeitė skobti moliūgai – nes šie ir atrodė gražiau, o ir išskobti buvo paprasčiau.
Laiminantis delnas
Turbūt esate atkreipę dėmesį, kad krikščionių kunigai teikia palaiminimą laikydami pirštus sudėtus specialiu ženklu.
Tai – Hamsa, arba dar Fatimos Ranka – žydų ir arabų pasaulyje populiarus amuletas. Labai panašūs amuletai aptinkami ir senovės Egipto bei senovės Romos kultūrose – ir čia jis ir perėjo į krikščionybę, o dabar tapo laiminimo ir palaiminimo ženklu.
Apverstas kryžius
Šiais laikais apverstas kryžius turi stiprią antikrikščionišką – ar net satanistišką – konotaciją. Bet pasak legendos, kai buvo ruošiamasi kryžiuoti šv. Petrą, šis teigė, kad jis nevertas būti nukryžiuotu tokiu pačiu būdu, kaip buvo nukryžiuotas Kristus – ir paprašė būti nukryžiuotas galva žemyn.
Taip apverstas kryžius tapo nuolankumo ir kantrybės simboliu – tad neverta stebėtis, jei tokį pamatysite ir krikščionių bažnyčioje ar katedroje.
Parengta pagal BrightSide.me
