Tarp geriausių disertacijų autorių – po tris Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto atstovų, du Vilniaus universiteto mokslininkai ir po vieną jaunąjį mokslininką iš Vytauto Didžiojo bei Aleksandro Stulginskio universitetų.
Iš šio būrio buvo išrinktos dvi įspūdingiausios metų disertacijos – fizikos mokslų atstovo Jevgenijaus Chmeliovo disertacija „Sužadinimo evoliucija ir savireguliacijos geba fotosintetinėse šviesą surenkančiose sistemose“ (Vilniaus universitetas) ir ekonomisto Luko Macijausko darbas „Finansų rinkų dalyvių iracionalumu paremta taktinė turto alokacija“ (Vilniaus Gedimino technikos universitetas).
„Tyrinėju pirminius fotosintezės procesus, domiuosi, kaip sukuriama šviesa, kaip panaudojama energija pirminėse reakcijose. Daug dirbome su užsienio laboratorijomis, atlikome įvairius eksperimentus. Būdami teoretikai bandėme suprasti reiškinius, apdoroti gaunamus duomenis“, – kalbėjo fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų sričių žinovas, fizikas Jevgenijus Chmeliovas.
Tikimasi, kad jau artimiausioje ateityje atsiras technologinės galimybės panaudoti žinias apie fotosintezės procesus kuriant energijos šaltinius, išgaunant elektrą. Mokslininkas tikino, kad savo ateitį mato Lietuvoje, dirbti ir tęsti tyrimus nori namuose.
„Galbūt norėčiau išvykti trumpam, įgauti žinių, pasižvalgyti, bet dirbi noriu namuose – čia galima nuveikti daug naudingo ir įdomaus“, – sakė apdovanojimą pelniusios disertacijos autorius.
Geriausios socialinių ir humanitarinių mokslų disertacijos autoriaus, ekonomisto Luko Macijausko darbo įžvalgos jau dabar taikomos praktikoje.
„Mano darbas yra apie investavimą finansų rinkose, inovatyvesnį investavimo principą, filosofiją. Aš analizuoju žmonių vaidmenį, jų indėlį į finansų rinkas, nes dažnai žmonės yra silpnoji grandis, jų pasirinkimai būna iracionalūs“, – kalbėjo ekonomistas, pripažinęs, kad praktinė darbo pusė, skaičiavimai jį žavėjo labiau nei sausa teorija.
L. Macijauskas patikino, kad ketina likti Lietuvoje, toliau dirbti investicijų srityje.
„Žinios, įgytos doktorantūroje, duoda nemenkos naudos. Tikrai liksiu Lietuvoje, čia yra daug darbų, yra ką veikti“, – sakė geriausios disertacijos autorius.
Šiam konkursui, panašiai kaip ir Nobelio premijai gauti, disertacijas teikė ne patys mokslinių darbų autoriai, o jų kolegos doktorantai ar patyrę mokslininkai.
„Vertindami apdovanojimams pateiktas disertacijas ekspertai atidžiai tyrė mokslinių tyrimų svarbą ir vertę, tinkamai parinktas tyrimų metodologijas, disertacijos originalumą, tarpdiscipliniškumą ir kitus svarbius mokslinius kriterijus“, – sakė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos prezidentė dr. Milena Medineckienė.
Šiais metais ekspertų vertinimams buvo pristatyta 51 disertacija – 28 iš jų buvo apgintos fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio srityse ir 23 – socialinių ir humanitarinių mokslų srityse.
