Ligoninėse – pirmosios erkių aukos

2011 m. birželio 13 d. 10:50
Lina LILEIKIENĖ
„Ačiū Dievui, esu ne po velėna ir neparalyžiuota”, – uždarydama Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės duris pratarė Albina Petrulienė (50 m.). Trakų rajone gyvenanti moteris – viena pirmųjų šio sezono erkių aukų.
Daugiau nuotraukų (1)
Gripas. Apie šią ligą pagalvojo A.Petrulienė gal prieš keturias savaites, kai staiga beveik iki 40 laipsnių pakilo temperatūra.
Kamavo galvos, žandikaulių skausmas, bet nemaloniausias buvo jausmas, tarsi kūną degintų iš vidaus.
Paskambinusi bendrosios pagalbos numeriu moteris išgirdo patarimą gerti daug skysčių ir paracetamolio.
„Bet išgeriu porą, keturias tabletes – jokio poveikio.
Kai išgeriu šešias – temperatūra nukrinta, o vakare ir vėl pakyla”, – pasakojo Grendavėje gyvenanti A.Petrulienė.
Antrą kartą paskambinusi pagalbos telefonu moteris vėl išgirdo tą patį patarimą.
Kai temperatūra nenukrito ir antrą savaitę, A.Petrulienė buvo nugabenta į Trakų ligoninę.
„Bronchitas”, – nustatė diagnozę ir išleido gydytis į namus.
„Gydytoja dar paklausė, kodėl mano rankos taip dreba – buvo sunku pasirašyti dokumentus, tarsi būčiau alkoholikė.
Tik vėliau sužinojau, kad rankų drebėjimas – erkinio encefalito požymis”, – pasakojo A.Petrulienė.
Grįžusi į Grendavę ji vos įveikė tris kilometrus nuo autobusų stotelės iki namų.
Vakare ir vėl pakilo temperatūra. Bet moteris kantriai laukė ryto, nors jai buvo vis silpniau, svaigo galva.
Kai atvyko greitoji pagalba, A.Petrulienė visiškai nebeturėjo jėgų ir krito gydytojai tiesiai į glėbį. Medikai moterį nuvežė į Vilniaus ligoninę.
Patvirtinus erkinio encefalito diagnozę ligoninėje A.Petrulienė praleido trylika dienų, jai buvo suleista gausybė vaistų.
Išvykdama iš ligoninės moteris dar jautė galvos skausmą, svaigimą, šiek tiek sutrikusi liko ir koordinacija.
„Bet svarbiausia – esu gyva”, – nusišypsojo viena pirmųjų erkių aukų.
Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės diagnostikos skyriaus vedėja Rasa Paulauskienė nesistebi girdėdama pacientų istorijas, kiek jiems tenka paklaidžioti, kol patenka pas infektologus.
„Iš pradžių visuomet taip būna. Po to gydytojai susizgrimba, kad prasidėjo erkinio encefalito ligų sezonas, ir pacientus pas mus atsiunčia anksčiau”, – sakė gydytoja.
– Ar šiemetinis erkių platinamų ligų sezonas kuo nors skiriasi nuo pernykščio?
– Šiemet jis prasidėjo kiek vėliau. Pernai pirmoji pacientų, susirgusių erkiniu encefalitu, banga gegužės mėnesį jau buvo išleista į namus, o šiemet tik dabar plūstelėjo pacientai.
Tačiau pirmieji atvejai visuomet būna tokie pat – ligoniams tenka paklaidžioti, kol atsiduria pas mus.
Jeigu žmogus yra vyresnio amžiaus, neretai įtariamas bronchitas, plaučių uždegimas.
Liga nenustatoma, kol neatsiranda encefalito požymių – koordinacijos sutrikimų, žmogui tampa sunku vaikščioti, jis ima svirduliuoti, pablogėja atmintis, kamuoja galvos skausmai, dreba rankos.
– Kokia yra erkinio encefalito pradžia?
– Pirmoji ligos banga pasireiškia karščiavimu. Tuomet virusas dar būna neperėjęs centrinę nervų sistemą saugančio barjero.
Virusas į ją ir nepatenka, jeigu žmogaus imunitetas stiprus.
Todėl labai svarbu, kad pirmosios ligos atakos metu, prasidėjus karščiavimui, žmogus laikytųsi režimo – vartotų vitaminingą maistą, gertų daug skysčių.
Dažnai su pirmąja banga, kuri trunka 5–6 dienas, liga ir praeina. Žmogus net nesužino, kad yra užsikrėtęs erkiniu encefalitu, nes virusas nepasiekia centrinės nervų sistemos.
Gal tik 30–40 pacientų būna pastebėję erkę ant savo kūno. O dažniausiai užkrečia nimfos (nesubrendusios erkės) – jų nematyti, nes jos yra vos 1–2 milimetrų skersmens.
Todėl neretai pirmosios ligos bangos metu žmonės net nesigydo – galvos gali ir neskaudėti, tik laikosi temperatūra.
– Kada prasideda antroji banga, tai yra virusas patenka į centrinę nervų sistemą?
– Labai įvairiai. Paprastai po pirmosios bangos būna ramybės periodas, kai žmogus mano pasveikęs. Tai gali trukti ir dieną, ir dvi savaites, bet dažniausiai – dvi tris dienas.
Šiuo laikotarpiu reikėtų palūkėti ir neskubėti į darbą, ypač tuomet, jeigu žmogus žino, kad jam buvo įsisiurbusi erkė.
Antroji erkinio encefalito banga pasireiškia ne tik temperatūra, bet ir įvairiais neurologiniais požymiais – galvos skausmu, pykinimu, vėmimu, sąmonės, koordinacijos sutrikimu.
Medikamentų, galinčių sustabdyti virusą, nėra.
Gydytojai tik kompleksiškai malšina simptomus.
Net gydydami ligoninėje negalime numatyti, kaip virusas paveiks žmogaus organizmą.
Net tais atvejais, kai žmogus, atrodytų, pasveiko, tik po trijų mėnesių bus galima pasakyti, ar neliko jokių komplikacijų.
– Ar komplikacijas arba net žmogaus mirtį lemia laikas? Nukenčia tie, kurie pavėluoja kreiptis į gydytojus?
– Ne. Viską lemia žmogaus imunitetas. Jeigu jis nesustabdo viruso ir pažeidžiami svarbūs smegenų centrai, galimos sunkios komplikacijos ar net mirtis.
Šito niekas negali numatyti.
Apie erkinį encefalitą žmonės jau žino, tačiau skiepijasi dar nedaugelis.
Beje, kartą susidūrus su erkinio encefalito virusu imunitetas susidaro visam gyvenimui.
Todėl prieš skiepijantis vertėtų pasitikrinti, ar niekada nebuvote užsikrėtę. Ypač jei sezono metu buvo neaiškios kilmės karščiavimas. Jau minėjau, kad kartais sergama be ryškių požymių.
Tai paaiškėja atlikus imunoglobulinų G tyrimą.
– Kuo pavojinga Laimo liga?
– Kaip ir erkinis encefalitas, ji pažeidžia nervų sistemą.
Šiuo metu gydome pacientą, kuriam įtariame ir Laimo ligą, ir erkinį encefalitą – viena erkė gali platinti abiejų ligų užkratą.
Laimo ligai nebūdingas karščiavimas. Ji pasireiškia migruojančia eritema – raudona dėme ant odos. Dėl jos pacientai į ligoninę nėra guldomi, jie gydosi namuose.
Gydymas paprastai būna sklandus, žmogus pasveiksta.
Bet Laimo liga klastinga kitu požiūriu. Borelijos – ligos sukėlėjai, kurių erkė suleidžia į odą, toje vietoje gali tūnoti iki metų nesukeldami jokio odos pažeidimo.
Žmogus nežino, kad jam įsisiurbė erkė, paraudimo nematė, o jo odoje slypi užkratas, kuris gali suaktyvėti po mėnesio, dviejų ar netgi metų.
Tuomet sukėlėjai nervinėmis skaidulomis patenka į periferinę nervų sistemą arba tiesiai į centrinę ir iškart gali sukelti antrąją arba trečiąją ligos stadiją.
Tai pasireiškia dideliu skausmu kurioje nors vietoje.
Kasmet susiduriame su ne vienu atveju, kai žmogus ilgai kenčia skausmą, nuskausminamieji neveikia, o ligos priežasties niekas neranda.
Laimo ligą, o kartu ir skausmą sutramdo tik antibiotikai. Ligos diagnozė patvirtinama atlikus smegenų skysčio tyrimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.