Blogą emocinę būseną gali lemti ir sudėtingų situacijų išgyvenimas, kurios neretai veda link savęs nuvertinimo ir nesugebėjimo atsispirti išoriniam triukšmui.
Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) sveikatos psichologijos katedros docentė ir vedėja Giedrė Širvinskienė sako, kad itin aukšti psichikos problemų rodikliai Lietuvoje turi susilaukti dėmesio. Specialistė pasidalino patarimais, kaip padėti patiems sau ir didinti savo psichologinį atsparumą.
Emocinė sveikata
Pasak pašnekovės, aukšti smurto, patyčių, savižudybių ir kt., rodikliai reikalauja pagalbos prieinamumo, net ir politinių sprendimų. „Nesprendžiami sunkumai savaime neišsisprendžia, o dažnai anaiptol, nedidelės problemos didėja, sudėtingėja, tampa komplikuotomis, pasekmės tampa ilgalaikėmis“, – išskiria ji.
Kaip vienus iš veiksnių, lemiančius prastą žmonių psichologinę sveikatą, psichologė įvardija sukrėtimus, netektis ar išsiskyrimus. Tai gali lemti nutikę įvairūs įvykiai, sukeliantys psichologines krizes. Tuomet žmogų gali apimti psichinio diskomforto būsena. „Neviltis, bejėgiškumas, baimė, įtampa, nerimas, prislėgta nuotaika, žmogus gali palūžti, nežinoti kaip įveikti kilusią situaciją, emocinius sunkumus“, – išvardijo pašnekovė.
G.Širvinskienė minėjo ir kitus veiksnius, darančius įtaką suprastėjusiai emocinei sveikatai. „Kita vertus, emocinė būsena yra susijusi ne tik su įvykstančiais įvykiais ar susiklosčiusiomis situacijoms. Žmogaus emocijos, mintys, elgesys taip pat yra tampriai susiję tarpusavyje. Mūsų vidinės nuostatos į save, pasaulį, santykį su kitais daro įtaką mūsų savijautai. Žmogus nuolat interpretuoja tai, kas įvyksta jo gyvenime, ir vienais atvejais tai gali padėti, kitais trukdyti jaustis gerai“, – akcentavo LSMU sveikatos psichologijos katedros vedėja.
Psichologinis atsparumas
„Sunkiose situacijose žmogus dažnai susitelkia į problemą, sprendimų ieškojimą ar panyra į sudėtingas emocijas, išgyvenimus“, – apie žmones ištinkančias sunkias akimirkas pasakojo G.Širvinskienė. Patirdamas įvairias problemas, žmogus gali ne tik išgyventi kaltę, bet ir save smerkti.
Pašnekovė pabrėžė, kad tokioje būsenoje yra sunkiau tiek rūpintis savimi, tiek gyventi įprastą gyvenimą. „Kartais ir pagalbos žmogui sunku ieškoti. Todėl labai svarbu, kad artimi, aplinkiniai žmonės pastebėtų emocinius sunkumus, pasikeitusį žmogaus elgesį“, – sakė ji.
G.Širvinskienė atskleidė, kad ir jos pačios gyvenime būta sudėtingų situacijų, kurias išgyventi padėjo skirtingi būdai. „Per visą gyvenimą buvo įvairių sudėtingų situacijų – artimų žmonių netektys, sveikatos sunkumai, pergyvenimai ir dėl vaikų sveikatos, kitų iššūkių. Kas padėjo?
Skirtingais amžiaus tarpsniais tikriausiai ieškome ir turime skirtingus būdus įveikti sunkumus, priimti situacijas, kurių negalime pakeisi. Kai kuriuos sunkesnius momentus reikia išbūti, kitais atvejais imtis tam tikrų aktyvių veiksmų, sprendimų“, – apie savo gyvenimo sunkumus kalbėjo G.Širvinskienė.
Psichologinį atsparumą galima įvardinti kaip sugebėjimą atsitiesti po sunkų išgyvenimų. Apie jį kalbėjo ir pašnekovė: „Tai yra sėkmingas prisitaikymas prie sunkios ar sudėtingos gyvenimo patirties, iššūkių“. Iškilus netikėtoms situacijoms, neretai reikia ieškoti naujų sprendimo būdų. Kaip sakė G.Širvinskienė, tada pasitarnauja žmogaus lankstumas, gebėjimas adaptuotis prie išorinių ir vidinių pokyčių.
Psichologė teigė, kad žmogaus psichologiniam atsparumui turi įtakos paties žmogaus požiūris į pasaulį. Tiesa, ji pripažįsta, kad to galima mokytis ir pačiam: „Mėgindami aktyviai spręsti sunkumus, ieškoti sprendimo. Svarbi žmogaus aktyvi pozicija savo gyvenimo atžvilgiu, stengimasis būti savo gyvenimo autoriumi, pastebėjimas to, ką patys galime pakeisti. Nuo paties žmogaus daug priklauso, nuo to, kaip jis mąsto, elgiasi, galiausiai, kiek optimizmo turi“.
Kalbėdama apie socialinės, emocinės paramos svarbą sunkiais gyvenimo laikotarpiais, pašnekovė pasidalino: „Pavyzdžiui, G.Vaillant ilgalaikis tyrimas parodė, kad žmonės, turėję bent vieną artimą žmogų, kuriam drąsiai galėtų paskambinti trečią valandą ryto ištikus bėdai, sirgo mažiau. Kokia didžiulė žmonių vienas kito palaikymo galia“.
Žmogus ir pats kuria savo išteklius. „Labai svarbus ir atvirumas patiems sau – ką jaučiu sunkioj situacijoj, kokie jausmai užvaldo, svarbu jų neslopinti, neužgožti, o priimti, rasti su kuo pasikalbėti apie juos, apie sunkumus, ir ieškoti išeičių“, – akcentavo G.Širvinskienė.
Patarimai, padedantys ugdytis psichologinį atsparumą
1. Suraskite savo praktikas, kurios padeda atgauti jėgas, atsistatyti, pasijausti gerai.
2. Nuolat ieškokite, nenuleiskite rankų neatradę tinkamiausio varianto.
3. Neužmirškite tinkamo darbo ir poilsio režimo.
Psichologė pasakojo, kad sudėtingomis situacijomis svarbu neužmiršti ne tik savęs, bet ir šalia esančio. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškant sprendimų, tam tikrų situacijų įveikos būdų, reikia rinktis tuos, kurie nežaloja mūsų ir nekenkia sveikatai.
Pavyzdžiui, ilgalaikio ir intensyvaus streso patyrimas, pasak G.Širvinskienės, išsekina mūsų organizmą. Būtent todėl psichologė pataria rūpintis savimi, ilsėtis, kai to reikia, ieškoti paramos, kai kuriais atvejais – specialistų pagalbos.
