Nors daugelis užgriuvusią liūdną žiemišką nuotaiką bando pakelti, valgydami saldumynus, anot specialistų, to nereikėtų daryti, nes galima sulaukti atvirkštinio efekto ir pasijusti dar blogiau. Jie atkreipia dėmesį, kad kai kurie žmonės orų pokyčiams yra jautresni.
„Orų pokyčiai gali sukelti pažeidžiamų, silpnesnių organizmo vietų reakciją. Jie žmones gali veikti labai skirtingai, nes tai priklauso nuo jų amžiaus, lyties, sveikatos būklės.
Moksliniai tyrimai rodo, kad jautresnės yra moterys, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto mokslininkė Dalia Stroputė.
Oro pokyčiai įtakos turi ir nesergantiems depresija
Tamsėjant ir šaltėjant dienoms, didėja noras valgyti saldumynus, nes juose yra medžiagų, gerinančių nuotaiką.
„Šiuo periodu mes esame apgulti. Galiu pasakyti, kad pacientų padaugėja apie 30–40 proc.“, – tvirtino Šiaulių Dainų pirminės sveikatos priežiūros psichikos sveikatos centro psichiatras psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius.
Kad nuotaikų svyravimas yra itin jaučiamas šaltuoju metų laiku,
pritarė ir Žemaitijos psichikos sveikatos centro direktorė psichiatrė psichoterapeutė Stefa Naujokienė.
Netgi tie žmonės, kurie neserga depresija, gali pasijusti pavargę, mieguisti, norėti daugiau saldumynų. Kadangi šie žmonės dažnai randa kitų būdų, kaip suvaldyti vadinamąją sezoninę depresiją, todėl nesikreipia į specialistus.
Psichoterapeutė pastebėjo, kad tie pacientai, kurie vasaros metu buvo sumažinę ar net nutraukę vaistų vartojimą, sugrįžta prašydami pagalbos. Taip atsitinka prasidėjus šaltajam metų laikui.
Kai kuriuos šviesa gali veikti neigiamai
Naudingas šviesos poveikis buvo žinomas ir terapijoje naudojamas jau seniai. D.Stroputė pripažino, kad šviesos naudą galime pastebėti ne tik skirtingu metų laiku.
Dirbantys uždarose patalpose, į kurias nepatenka natūrali šviesa, žmonės dažnai jaučia nuovargį, energijos trūkumą, blogą nuotaiką. Tai susiję su tokiais hormonais kaip kortizolis ir melatoninas.
"Kortizolio kiekis paprastai padidėja ryte. Tai vadinamasis streso hormonas, kuris suaktyvina, paruošia mus veiklai. Tuo pačiu metu sumažėja melatonino kiekis, kuris yra vadinamas miego hormonu. Paprastai melatonino kiekis padidėja vakarais ir paruošia mus miegui, padeda mums išsimiegoti. Šviesa, kuri patenka per mūsų akis, turi sugebėjimą tiesiogiai slopinti melatonino kiekį“, – aiškino D. Stroputė.
Kita vertus, ne visi tyrimai įrodo, kad saulė veikia gerai veikia žmogų. Emocinių sutrikimų turinčius žmones saulės šviesa gali veikti neigiamai. Pavyzdžiui, kai gamta bunda ir visi gyviai aplinkui džiaugiasi, į liūdesį linkusiems žmonėms būna dar liūdniau.
Dėl šios priežasties pavasarį psichikos sveikatos centrai sulaukia dar vieno pacientų pagausėjimo. Pasak D. Stroputės, tai, kad orai turi įtakos žmogaus savijautai – neabejotina, tačiau jie nėra pagrindinė savijautos priežastis.
„Orų pokyčiai gali veikti žmones labai skirtingai, nes tai priklauso nuo jų amžiaus, lyties, sveikatos būklės. Moksliniai tyrimai rodo, kad jautresnės yra moterys, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis“, – teigė D. Stroputė.
Nepatarė kelti prastos nuotaikos saldumynais
Šiaulių Dainų pirminės sveikatos priežiūros psichikos sveikatos centro psichiatras psichoterapeutas V.Bartkevičius teigė - jei žmogus namuose laiką leidžia prieblandoje ar net tamsoje, yra net 70 proc. tikimybė, kad toks žmogus serga depresija.
V. Bartkevičiaus teigimu, vienas iš būdų užkirsti kelią depresijai, šiai dar net neprasidėjus, – įsirengti šviesesnius namus.
Yra daug įvairių priemonių, padedančių pagerinti nuotaiką šaltuoju metų laiku. Jeigu įmanoma, reikėtų pasistengti daugiau laiko praleisti lauke - net apniukusią dieną lauke yra šviesiau nei ryškiai apšviestoje patalpoje.
Nuo depresijos gelbsti aktyvi veikla
Saldumynų valgymas taip pat padeda pasijusti geriau, nes jie padidina serotonino, laimės hormono, kiekį. Nors daugelis žmonių nežino, kad saldumynuose yra serotonino, bet puikiai jaučia, koks maistas kelia nuotaiką. Todėl prastai jausdamiesi žmonės ragauja saldumynų. Tačiau specialistai patarė, kad tuo nereikėtų piktnaudžiauti.
Psichiatrė S. Naujokienė juokavo, kad nė vienas dar nepasveiko nuo depresijos valgydamas saldainių, nes serotonino kiekis saldumynuose yra mažas. Kita vertus, valgant daugiau saldumynų auga svoris, tokiu atveju kyla antrinė depresija dėl pasikeitusios išvaizdos.
Saldumynai gal ir neišgydys nuo depresijos, tačiau galėtų padėti pokalbiai su artimais žmonėmis, pavyzdžiui, apie jų receptus ar skanėsto gaminimas kitiems. Anot psichiatrės S. Naujokienės, lengviau pasijusti padeda net iškritęs sniegas.
„Tada lauke, nors ir naktis, vis tiek būna šviesiau, sulaukę sniego žmonės ima atsigauti. Dažniausiai palengvėjimas ateina po Naujųjų metų “, – sakė pašnekovė.
