Žaidimų kambaryje vėžliai atsirado prieš 11 metų, kai juos padovanojo Vaikų traumatologijos skyriaus vedėjas medicinos mokslų daktaras Jonas Vencius.
Savo maitintoją vyresniąją auklėtoją Alytę Kabac šie vėžliai atpažįsta iš balso ir eisenos. Kai Alytė pradeda garsiau kalbėti, jie akvariume plaukia į tą pusę, iš kurios sklinda moters žodžiai. Vėžliai - plėšrūnai, nes jiems reikia mėsos.
Kartą moteris jiems bėrė maisto į akvariumą, vienas jų – priropojo prie moters piršto ir taip smarkiai krimstelėjo į nykštį, kad net ašaros ištryško.
Vėžliai turi gerą uoslę, kai kas nors jiems nori pamaitinti, jie tiesia kaklus ir siekia išlipti iš akvariumo.
„Kurį laiką auginome vėžlius prastomis sąlygomis, jie turėjo tik vonelę vandens, prie kurios sudėjome akmenukų. Vėžliai pasišildydavo ant akmenų, lipdavo į vandenį, net trumpai juo pasilepindavo“, - pasakojo Alytė.
Vienas vėžlys buvo pravardžiuojamas Didysis, o kitas – Mažylis, o kai skyrius gavo trečią vėžlį, jį pavadino Karlsonu.
Kadangi nebuvo didesnio akvariumo, teko atiduoti Didįjį vėžlį, todėl žaidimų kambaryje pasiliko Mažylis ir Karlsonas.
Prieš aštuonerius metus, kai skyriuje buvo atliktas remontas, ligoninė pagaliau nupirko akvariumą, pritaikytą vėžliams.
Patinai akvariume nesikauna dėl valdžios
Abu vėžliau yra patinai, tik skiriasi veislės. Vienas jų - paprastasis balinis vėžlys, o kitas yra raudonausis vėžlys, kuris natūraliai veisiasi JAV ir Meksijoje. Raudonausis vėžlys - viena nelepiausių namuose laikomų egzotinių vėžlių rūšių, tai - invazinė rūšis.
„Natūralioje gamtoje paprastasis balinis vėžlys turėtų užleisti savo augimvietę raudonausiui vėžliui, todėl balinis vėžlys įtrauktas į Raudonąją knygą. Raudonausių vėžlių įmanoma sutikti ir Lietuvoje, nes jie masiškai išplito visoje Europoje“, - pasakojo vyresnioji pedagogė A.Kabac.
Laisvėje vėžliai gali užaugti iki pietų stalo lėkštės dydžio, bet akvariume gyvenantys vėžliai tokie nebūna, nes jiems mažai vietos.
„Perkėlus vėžlius į didesnį akvariumą, jie vėl paūgėtų. Vėžliai laisvėje gyvena iki 50 metų, bet uždarosiose patalpose nesulaukia tokios gilios senatvės“, - apgailestavo pašnekovė.
Gyvūnai padeda užmiršti stresą
Vaikų ligoninės vyriausioji medicinos psichologė Valdereza Svetikienė tikino, kad
ropliai būtini vaikams, kurie gydydamiesi ligoninėje patiria stresą.
Toks stresas dažniausiai įsimenamas visam gyvenimui, nes ligoninė – svetima aplinka mažamečiui.
Nėra daug būdų, kaip malšinti stresą. Vaikas nėra suaugęs žmogus, jo negali nuraminti protingi pamąstymai apie gyvenimą, nes jis to nesupras.
Mažiems vaikams nepatariama skirti taip pat raminamųjų, nes šie medikamentai turi šalutinių poveikių. Belieka žaislai, gyvūnai, atitraukiantys vaiko dėmesį nuo aplinkos, kuri jį baugina.
„Stebėdamas akvariume plaukiojančias žuvytes, vėžlius ar kitokius gyvūnėlius vaikas užsimiršta, sumažėja net skausmas.
Gyvūnus vaikai gali ilgai stebėti, jiems tai malonu. Kiekvieno amžiaus vaikas vis kitaip supranta gyvūnus, kurie padeda nusiraminti ir užmiršti ligą“, - teigė psichologė V.Svetikienė.
