Moteris pasakojo, kad vyras, kurio polinkis vartoti alkoholį buvo matomas ir seniau, bet normaliai gyventi lyg ir netrukdė, pastaruosius porą metų geria labai daug ir situacija atrodo beviltiška. „Įsivaizduokite, porą metų jis geria kasdien, tiksliau, seniau dieną dar dirbdavo, o gerdavo vakare, o jau maždaug pusmetį geria kasdien nuo pat ryto iki vakaro.
Ryte sako, kad reikia „pataisyti sveikatą“, dažnai ir dieną į darbą neina (dirba su individualia veikla), ir geria per dieną, kol vakare „nulūžta“. Paprastai per dieną išgeria po litrą degtinės ar viskio. Kol kas dar turi santaupų, nežinia, kas bus, kai jos pasibaigs“, – guodėsi moteris.
Šeimoje auga du mokyklinio amžiaus vaikai, jų tėtis neskriaudžia. Žmoną kartais aprėkia, jai dėl kažko priekaištauja ir sako, kad jei kas nepatinka, dingtų iš jo namų (butas pirktas jo vardu). Fiziškai nesmurtauja.
Ir žmona, ir kiti artimieji ne kartą kalbėjosi su juo dėl gydymo. Jis kartais, kai būna geriau nusiteikęs, pripažįsta, kad situacija negera ir reiktų kažką daryti, sako, kad nuo pirmadienio tai jau tikrai susiims. Kai būna labiau apsvaigęs ar prastesnės nuotaikos, sako, kad tai yra jo gyvenimas ir jis daro su juo, ką nori, ir niekas neturi teisės jam aiškinti, ką daryti.
Porą sykių vyras buvo sutikęs gultis privačiai dėl išblaivinimo bei pablogėjus sveikatai buvo atsidūręs Lazdynų ligoninės toksikologijos skyriuje, bet ir iš vienur, ir iš kitur išėjęs tuojau traukė į parduotuvę pirkti alkoholio, sako, kad „kaip atsigula ten apdujęs – taip ir išeina apdujęs“.
Buvo sutikęs koduotis, bet paaiškėjo, kad prieš tai reikia kelias dienas negerti, o jis be alkoholio tiek laiko neišbūna (jei visgi kokį rytą stengiasi negerti, pasireiškia abstinencija, labai purto drebulys, skauda galvą, daužosi širdis ir pan., ir tada jau būtinai „reikia taisyti sveikatą, nes kitaip numirsiu“), nors šiaip jau kodavimą lyg sutiktų išbandyti.
Moteris kartais pagalvoja, kad mielai kraustytųsi su vaikais gyventi atskirai, kad nematytų, kaip žmogus degraduoja, bet neturi kur, ji yra dirbanti, bet būsto nuomos kainos Vilniuje jai per didelės.
Žmona ir kiti vyro artimieji labai susirūpinę, ieškojo įvairių galimybių, bet niekaip negali vyro įkalbėti rimčiau gydytis. Priverstinis gydymas, jų žiniomis, gali būti tik tada, kai prasideda haliucinacijos (vadinamieji „balti arkliai“).
„Dar buvau jį užrašiusi ir pas priklausomybių psichiatrą, bet atėjus laikui ten eiti, jis atsisakė, nes neturėjo jėgų. Dar sykį jis buvo sutikęs, kad užsakyčiau jam tokių papildų, kurie lyg ir turi padėti, bet kitą dieną to net neatsiminė ir sakė, kad jų gerti nenorės. Neįsivaizduoju, ką mums daryti? Toks įspūdis, kad telieka sėdėti ir laukti, kol jis numirs (sveikata jau prasta, eidamas į parduotuvę už poros šimtų metrų nuo namų vis stoja pailsėti, nes pavargo)“, – guodėsi Asta.
Prireiks daug kantrybės
Ką galėtų patarti tokioje sudėtingoje situacijoje, pirmiausia paklausėme ilgametę darbo patirtį turinčios Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo gydytojos psichiatrės Vilmos Andrejauskienės.
Specialistė pasakojo: „Prieš klausiant, ką daryti, priklausomo žmogaus artimiesiems svarbu ir apmąstyti, kas buvo daryta iki šiol. Vartotojas pasirenka poziciją tęsti gėrimą, turėdamas konkrečią priežastį – kai alkoholio poveikis baigiasi, organizmas reaguoja abstinencijos simptomais ir žmogus temato vienintelę išeitį – gerti toliau. Šiuo etapu su artimųjų pasiūlymais nebegerti jis nesutinka, žinodamas, kad be to bus blogai.“
Labai dažnai medikai girdi, kad tai vyksta ne pirmus metus, o gal ir dešimtmetį. Vadinasi, tos technikos, kurias artimieji naudojo seniau (galbūt nekreipė dėmesio, pataikavo, moralizavo, kažką žadėjo ar pan.) jau neveikia.
Galbūt, jei iki šiol geriančiajam tik moralizavote, kad taip elgtis netinka, galima jo paklausti, kada jis planuoja baigti. Toks klausimas gali būti gana netikėtas ir galbūt prasidės šiokia tokia diskusija, per kurią pavyks su juo sutarti ir užsirašyti specialisto konsultacijai.
Būna, kad žmogui geriant artimieji kreipiasi pagalbos į specialistus, jam nė nedalyvaujant, nes jis „užsiėmęs“, ir klausia, ką jiems su juo daryti, nes situacija tikrai baisi, o tada piktinasi, kad specialistai padėti negali.
„Deja, kai žmogus geria, jis yra ne visai adekvačios būsenos – jo niekas nesiims gydyti, gydytojai tikrai nepuls jam skambinti ar dar kažkaip mėginti jį paveikti ir siūlyti pagalbą. Pokytis bus įmanomas tada, kai vartojančiajam taps nepatogu gerti. Tas nepatogumas dažnai pasireiškia, kai žmogus pats suklūsta, susirūpinęs dėl savo sveikatos. Ilgai vartojant, būna pasiekiama tokia stadija, kai organizmas alkoholio nebepriima, meta atgal, nes stiprėja organizmo intoksikacija ir abstinencijos simptomatika. Galiausiai organizmas neatlaiko ir žmogus pats supranta, kad reikia sustoti ir ieškoti pagalbos", – aiškino V.Andrejauskienė.
Taigi, pasak gydytojos tam, kad kažkas keistųsi, kartais telieka laukti tokio momento, o tada jau siūlyti problemų turinčiam žmogui jų sprendimo variantus.
Suprantama, laukti priklausomybę turinčio žmogaus artimiesiems labai sunku, jie jaučia nuolatinį nerimą ir įtampą. Kai kuriems artimiesiems palengvėja, kai jie išvažiuoja kuriam laikui pagyventi pas savo tėvus ar dar kažkur, kol geriantysis aprims. Bet ir tai tinka ne visuomet, yra vyrų, kuriuos palikus vienus ilgesniam laikui grįžusi žmona nieko namie nerastų, tik plintusus.
„Taip, geriančiojo šeimos nariams kartais atrodo, kad niekas nenori jiems padėti, nieko nepasiūlo, bet baisumas yra tame, kad kol jis ar ji nesutinka gydytis, jokia apgaule ar dar kažkokia metodika medikai jo neišgydys“, – pabrėžė specialistė.
Išgėrusių niekas negydo
Taigi tam, kad žmogus būtų gydomas, reikalingas ne tik jo sutikimas, bet ir beprasidedanti abstinencija – iš užstalės pakeltam girtam žmogui tikrai niekas nepadės. „Girtumas nėra liga, tai yra būsena. Gydoma yra intoksikacija ar abstinencija, taigi reikalingas tam tikras intervalas, kai alkoholis nevartojamas“, – aiškino V.Andrejauskienė.
Jeigu po ilgo gėrimo dėl abstinencijos žmogaus būklė tampa ypač prasta, labai padidėja nerimas, atsiranda psichozės požymių, kyla įtarimų dėl haliucinacijų arba sutrinka širdies veikla, tai jau yra skubus atvejis ir reikia kviesti greitąją pagalbą. Tokiu atveju gali tekti gultis į ligoninės psichiatrinį ar terapinį skyrių. Kai būsena labai sunki, galima kreiptis į bet kurios ligoninės priėmimo skyrių, nereikia ieškoti priklausomybių specialistų.
Net jeigu žmogus sako, kad sutinka gydytis, tai nereiškia, kad taip ir bus. „Neseniai buvo atvejis, kai žmona užrašė vyrą pas psichiatrą, jis namo grįžo girtas ir dėstė, kad gydytoja užkabino labai skaudžius jo vaikystės prisiminimus – dėl to jis ir prisigėrė. Žmona tuo patikėjo, jis gėrė dar kelias dienas, o galiausiai paaiškėjo, kad jis pas gydytoją nė nebuvo. Arba būna tokių vartojančiųjų, kurie nieko keisti nenori ir meluoja, kad nuolat lankosi kažkokiose terapinėse programose, anonimių alkoholikų grupėse ar pan., o iš tiesų grįžta prie gėrimo“, – pripažino gydytoja.
Kita vertus, jeigu bandančiu mesti gerti žmogumi artimieji labai smarkiai rūpinasi ir kontroliuoja kiekvieną jo žingsnį – tokia kontrolė gali jį labai slėgti ir vėlgi kils noras prisigerti.
Priklausomybę įveikti nelengva, bet įmanoma
„Nesakau, kad priklausantys nuo alkoholio žmonės yra blogi, jie yra tiesiog paklydę, kenkiantys sau ir tuo pačiu skaudinantys artimuosius. Nėra beviltiškų atvejų, bet jeigu gėrimas vyksta metų metus, artimiesiems verta susimąstyti, kad gal jie gali kažką daryti kitaip nei iki tol. Jeigu žmogus susilaiko negėręs kelias dienas, savaitę, mėnesį, tai jau yra gerai – naivu tikėtis, kad jis pasveiks ir viskas išsispręs greitai. Dažnai reikia laiko, kol geriantieji suklūsta ir realiai kažkas pasikeičia“, – sakė V.Andrejauskienė.
Ir pridūrė, kad kartais, kol geriantysis nieko nenusiteikęs daryti, artimajam telieka ieškoti pagalbos sau pačiam, nes jis nuo nuolatinio nerimo ir laukimo gali būti visai išsiderinęs – yra priklausomybę nuo alkoholio turinčių artimųjų paramos grupės „Al Anon“, veikia „CRAFT“ programa, teikiamos ir psichologų, psichoterapeutų, poliklinikos socialinių darbuotojų paslaugos. Kai kurios iš šių paslaugų nemokamos, čia gaunama informacija tikslesnė nei interneto pokalbių svetainėse.
Internete galima rasti ir visokių rekomendacijų, ko slapta duoti išgerti priklausomam asmeniui, kad toliau vartoti jis nenorėtų – kai kuriuos žmones be jų žinios artimieji „prifarširuoja“ nežinia ko, tačiau to jokiu būdu nereikia daryti, tai kelia grėsmę gyvybei.
Kodavimas efektyvus, jei yra noro
Gydytojas psichiatras, hipnoterapeutas Sergejus Gorškovas pastebėjo, kad gana dažnas atvejis, kai pas jį koduotis nuo alkoholio vartojimo jau pagyvenusi mama atveda savo keturiasdešimtmetį sūnų. Arba vyras paskambina užsirašyti pats, bet sako, kad tą padaryti jam liepė žmona. Deja, tokiais atvejais, kai žmogus pats gydytis nenori, o tik kažkas kitas ragina jį tai padaryti, jo šansai itin menki.
„Tuomet telieka besirūpinančiam artimajam pasakyti, kad leistų tam žmogui pasiekti dugną – kitaip nieko nebus“, – sakė specialistas.
Taip pat svarbu, kad žmogus prieš kodavimąsi būtų kelias dienas negėręs alkoholio (kiek būtent dienų, priklauso nuo pasirinktos kodavimo metodikos – jų būna įvairių), taip pat pageidautina, kad jis nebūtų vartojęs raminamųjų vaistų, nes šie slopina emocijas.
„Daugeliu atveju žmonės, kurie kreipiasi, sako, kad jie abejoja, ar kodavimas jiems padės. Tačiau ir netikintiesiems jis dažniausiai padeda – svarbiausia, kad būtų noras, o tikėjimas nebūtinas“, – aiškino hipnoterapeutas.
Pasak jo, pavyksta padėti maždaug 80–85 proc. besikreipiančių žmonių. Čia skaičiuojami tik tie žmonės, kuriuos koduoti specialistas imasi – tų, kurie noro neturi, jis nė nekoduoja.
Kaip visa tai vyksta? Pasak S.Gorškovo, klasikinis kodavimo metodas, sukurtas 1980 m., buvo toks, kai grupei žmonių būdavo pasakojama apie alkoholio žalą, o vėliau, spaudžiant tam tikrus taškus, tarsi suvedamas kodas, kad vartoti alkoholio nebereikia. Tačiau jis pats taip nedaro ir apie alkoholio žalą pasakoti nė nesiima – tą ir taip kiekvienas žino.
„Pagal mano sukurtą metodiką, kurią vadinu psichokodavimu, pirmiausia žmogų įvedu į transo būseną ir grąžinu į jo vaikystę. Prašau prisiminti patį laimingiausią jos momentą – gal mama laikė už rankos, pasisodino ant kelių, tėtis mokė važiuoti dviračiu ar pan. Tuomet transo būsenoje žmogus dar kartą išgyvena tas pakilias emocijas, jos jį labai sujaudina – apie 90 proc. žmonių seanso metu net apsiverkia. O tada toje transo būsenoje tam tikra specifine balso intonacija ir tembru užblokuoju smegenis, kad jos nenorėtų vartoti alkoholio. Ir vėliau žmogus jo vartoti tikrai nebenori“, – aiškino hipnoterapeutas.
Kad geriau paaiškintų, kaip taip gali būti, jis pateikė netikėtą palyginimą. „Įsivaizduokite, kad jūs pasimėgaudami valgote kebabą. Jau pusę jo suvalgėte, ir tik tada pamatote, kad viduje knibžda musės lervos. Žinoma, jus apima pasišlykštėjimas, smegenys užsiblokuoja ir po to įvykio jūs jokiu būdu bent porą metų neimsite kebabo į burną. Taip pat po kodavimo nebesinori imti į burną alkoholio“, – teigė S.Gorškovas.
Gal padės Vaiko teisių saugotojai?
Skaudžią istoriją papasakojusiai du vaikus auginančiai Astai kyla ir klausimų, į kuriuos atsakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėja Ieva Daukšienė.
– Ką Vaiko teisių specialistai galėtų patarti, rekomenduoti tokioje sudėtingoje situacijoje dėl vaikų gerovės? Gal jie turi kažkokių metodų paraginti tokį žmogų gydytis (mama mielai pati į juos kreiptųsi)?
– Kiekvieno vaiko prigimtinės teisės – augti saugioje, harmoningoje aplinkoje ir turėti laimingą vaikystę, tačiau šeimose, kuriose tėvai ar vienas iš tėvų serga priklausomybės liga, dažnai tampa sudėtinga tinkamai pasirūpinti savo vaikų gerove.
Vaiko teisių gynėjai siekia padėti visoms šeimoms, kurios susiduria su įvairiais sunkumais, ir kiekvieną situaciją vertina individualiai: kalbasi su visais šeimos nariais, išklauso jų nuomones, identifikuoja problemas, konsultuoja, drauge aptaria galimus problemų sprendimo būdus, inicijuoja reikalingą pagalbą, taip pat skatina pačius šeimos narius išsakyti, kokios pagalbos ir paslaugų jiems reikia. Jeigu paaiškėja, kad šeimai arba vaikui reikia tam tikrų paslaugų dėl šeimoje iškilusių iššūkių – pradedama atvejo vadyba, už kurią atsakinga rajono ar miesto savivalda. Atvejo vadybos metu kartu su tėvais ieškoma geriausių sprendimų, kokie veiksmai padėtų spręsti problemas, motyvuotų tėvus ir pagerintų vaiko situaciją.
Minėtu priklausomybių problemų šeimoje atveju, moteriai kreipusis pagalbos į vaiko teisių gynėjus, jie nedelsiant aiškintųsi situaciją ir šeimai inicijuotų reikiamą pagalbą – priklausomybių specialisto, psichologinę, socialinio darbuotojo, jeigu reikia – teisininko, nukreiptų į kitus pagalbą teikiančius specialistus, krizių centrus.
Primename, jog priklausomybe sergančius žmones gydo ir kompleksinę pagalbą jiems bei jų artimiesiems teikia specializuotos gydymo įstaigos. Taigi šiose situacijose vaiko teisių gynėjų algoritmas yra toks – reaguoti į kiekvieną gautą pagalbos šauksmą dėl šeimoje patiriamų sunkumų, padėti tėvams pasirūpinti vaikų gerove ir nukreipti sergančius žmones į gydymo įstaigas, kuriose jiems būtų suteikta profesionali ir reikalinga pagalba.
Praktikoje geriausiai pasisekę atvejai siejasi su reabilitacijomis, kai su priklausomybę turinčiu žmogumi ir jo šeima dirba psichiatrai, psichologai ir socialiniai darbuotojai.
– Šiuo atveju butas pirktas vyro vardu. Ar tiesa, kad jis negali moters su vaikais iš jo išvaryti, kol vaikai nepilnamečiai? Ir ar jis galėtų užstatyti butą, kai baigsis santaupos ir pinigai alkoholiui (tokią mintį jau irgi buvo išsakęs)?
– Iki 2023 m. sausio 1 d. galiojo tvarka, jog norint parduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti vienintelį turimą šeimos turtą, kuriame ji gyvena, yra reikalingas teismo leidimas. Tačiau nuo sausio 1 d. norint disponuoti šeimos nekilnojamuoju turtu, kuriame auga vaikai, užtenka tik notaro patvirtinimo. Notaras, prieš patvirtindamas sandorį, įvertina, ar jį sudarius, vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir ar nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas.
Dėl kiekvienos individualios šeimos situacijos, taip pat ir teisiniais klausimais dėl nekilnojamojo turto, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai bei kitomis rūpimomis temomis, tėvai gali kreiptis į savo gyvenamojoje teritorijoje dirbančius vaiko teisių gynėjus – jie visuomet pasiruošę išklausyti, pakonsultuoti ir patarti. Kviečiame pasinaudoti ir nemokamų konsultacijų tel. nr. 8 800 10 800 ir el. p. adresu konsultacijos@vaikoteises.lt galimybe – ją teikia neseniai pradėjusi veikti Vaiko teisių linija, į kurią kiekvienas paskambinęs ar parašęs gali konsultuotis ir gauti rūpimą informaciją visais vaiko teisių apsaugos klausimais bei pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
